Ką apie jūsų nervų būklę sako rankų drebėjimas ramybės būsenoje

0
10

Ar pastebite, kad jūsų rankos dreba net tada, kai esate visiškai ramūs? Nors daugelis mano, kad drebėjimas yra natūrali senėjimo ar nervingumo dalis, išties šis simptomas gali slėpti įvairias nervų sistemos būklės užuominas. Rankų drebėjimas ramybės būsenoje yra svarbus nervų sistemos veiklos rodiklis, dažnai diagnostinėje praktikoje padedantis laiku atpažinti neurologinius sutrikimus.

Kas yra rankų drebėjimas ramybės būsenoje?

Rankų drebėjimas, dar vadinamas tremoru, yra nevalingi, ritmingi, svyruojantys judesiai, dažnai pastebimi pirštuose ar visoje rankoje. Kai toks drebėjimas pasireiškia ne atliekant judesius, o ramiai laikant rankas, jis vadinamas ramybės tremoru. Tai skiriasi nuo veiksmų tremoro, kuris atsiranda judant ar laikant daiktą, bei fiziologinio tremoro, kuris pasireiškia susijaudinus, dėl nuovargio ar po didelio kofeino kiekio suvartojimo.

Kai rankų drebėjimas – daugiau nei nuovargis

Bene dažniausia priežastis, kodėl žmonės kreipiasi į neurologą – nuolatinis, nesiliaujantis rankų drebėjimas. Jei drebėjimas ramybės būsenoje pasireiškia nuolatos ar progresuoja, tikslinga įvertinti galimus nervų sistemos sutrikimus – pirmiausia pagalvojama apie Parkinsono ligą, tačiau dažniausiai galima nustatyti ir kitų priežasčių.

Parkinsono liga ir ramybės tremoras

Klasikinis ramybės drebėjimas neretai laikomas ankstyvu Parkinsono ligos ženklu. Šiai ligai būdingas drebėjimas dažniausiai prasideda viena ranka, vėliau gali plisti į kitą kūno pusę. Parkinsono atveju tremoras pastebimas ramybės būsenoje, sumažėja judant, o kartu žmogui sunkiau valdyti smulkius judesius, pasikeičia rašysena, atsiranda raumenų sustingimas ar lėtumas.

Kitos nervų sistemos ligos

Nors Parkinsono liga plačiausiai žinoma kaip su tremoru susijusi nervų liga, egzistuoja ir kitų galimų priežasčių:

  • Esminis tremoras. Dažniausiai pasireiškia, kai juda ar laiko daiktą, tačiau kai kuriems žmonėms esminis tremoras gali daryti įtaką ir ramybės būsenoje.
  • Išsėtinė sklerozė ir kiti demielinizuojantys sutrikimai. Kai pažeidžiami nerviniai takai, tai gali sukelti rankų ar kitų galūnių drebulį.
  • Pažeistos smegenys ar galvos trauma. Smegenėlių ar bazalinių ganglijų pažaida, ypač po insulto ar traumos, gali lemti įvairios lokalizacijos tremorą.

Papildomos priežastys, galinčios provokuoti tremorą

Ne visada drebėjimą ramybės būsenoje lemia neurologinės ligos. Drebėjimą gali sukelti ir tokios būklės kaip:

  • Per mažas cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija)
  • Hipertireozė (skydliaukės hormonų perteklius)
  • Kai kurių vaistų arba alkoholio vartojimas ir jų nutraukimas
  • Lėtinė inkstų, kepenų ar kvėpavimo nepakankamumo būklė
  • Paveldimumas – šeiminis drebėjimas gali perteikiamas iš kartos į kartą

Kada reikėtų sunerimti?

Daugumai žmonių pavienis ir trumpalaikis rankų drebėjimas nėra pavojingas. Visgi, jei jis pasikartoja dažnai, trunka savaitėmis ar mėnesiais, progresuoja ar pradeda trukdyti kasdieniams darbams (rašymui, valgymui, rūbų užsagstymui), svarbu kreiptis į medikus. Taip pat sunerimti reikėtų, jei kartu pasireiškia kiti nerimą keliantys simptomai:

  • Judesių lėtumas, raumenų sustingimas
  • Pusiausvyros ar eisenos sutrikimai
  • Kalbos, regos pokyčiai ar nuolatinis nuovargis
  • Stiprūs galvos skausmai, sąmonės sutrikimai

Diagnozės paieškos: ką darys gydytojas?

Pirmas žingsnis – išsami anamnezė ir klinikinis ištyrimas. Gydytojas teirysis apie drebėjimo pradžią, trukmę, aplinkybes, galimą paveldimumą, vartojamus vaistus ar kitus sveikatos sutrikimus. Atliekami neurologiniai testai, įvertinamas koordinacijos, raumenų tonuso, refleksų lygis bei galimos motorikos problemos.

Priklausomai nuo įtariamos priežasties, gali būti paskirti:

  • Kraujyje atliekami bendrieji tyrimai (gliukozės, elektrolitų, skydliaukės hormonų lygis)
  • Galvos smegenų vaizdavimas (magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos tyrimas)
  • Elektromiografija, vertinanti raumenų ir nervų veiklą

Rankų drebėjimas ir gyvenimo kokybė

Nors daugeliui drebėjimas ramumoje nekelia didelio diskomforto, ilgainiui jis gali apsunkinti kasdienybę. Pacientai dažnai kreipiasi dėl sunkumų atliekant smulkius judesius, pasirenkant drabužius, valgant ar rašant. Pastovi nervinė įtampa ir nežinojimas dėl savo būklės gali išauginti nerimą, net prisidėti prie depresijos simptomų.

Ką galima daryti patiems?

Prieš pradedant gydymą, svarbu tiksliai žinoti drebėjimo priežastį. Tačiau, kol laukiate gydytojo išvadų arba esant lengviems simptomams, galima imtis šių žingsnių:

  • Mažinti kofeino kiekį racione
  • Reguliuoti miego ritmą
  • Stiprinti fizinį aktyvumą ir gerinti koordinaciją lankant specialias mankštas
  • Sekti cukraus, vitaminų ir mineralų kiekį kraujyje, pasirūpinti subalansuota mityba

Jei drebėjimą sukelia vaistai ar medžiagų vartojimas, aptarkite alternatyvas su savo gydytoju. Dažnai pavyksta pasiekti rezultatų pakeitus gyvenseną ar vaistus, tačiau svarbiausia – vengti savarankiško gydymosi.

Mitai ir faktai apie ramybės tremorą

Internetuose gausu abejotinų patarimų bei mitų apie drebėjimą, todėl svarbu atskirti faktus nuo pramanų:

  • Mitai: „Drebėjimas – tik senų žmonių problema“, „Tai tik stresas“, „Visko galima išvengti vartojant vitaminus“.
  • Faktai: Rankų drebėjimas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, ne visada susijęs vien su emocijomis ar mityba ir dažnai yra kompleksinis, nevienalytės kilmės.

Kada kreiptis į gydytoją ir ko tikėtis?

Svarbiausia – nesigėdykite ir nenuvertinkite savo problemos, jei ji kelia rūpesčių ar trikdo kasdienius įpročius. Neurologai arba šeimos gydytojai gali atlikti išsamius tyrimus ir padėti nustatyti drebėjimo priežastį, o esant reikalui – pasiūlyti gydymą ar reabilitacijos priemones.

Savalaikis kreipimasis leidžia laiku pradėti gydymą, ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir išvengti ilgalaikių pasekmių – ypač jei drebėjimas yra ankstyvas neurologinių ligų ženklas.

Apibendrinimas

Rankų drebėjimas ramybės būsenoje – svarbus organizmo signalas, bylojantis apie įvairias nervų sistemos, hormonų pusiausvyros ar gyvenimo būdo problemas. Dažniausiai jis nėra pavojingas, tačiau reikalauja atidaus dėmesio, ypač pasikartojant ar progresuojant. Laiku pastebėjus kitus simptomus ir kreipiantis į gydytojus, galima užkirsti kelią rimtesniems sveikatos sutrikimams. Rūpinkitės savo rankomis – jos gali daug pasakyti apie jūsų nervų sistemos sveikatą!

Komentarų sekcija išjungta.