Kaip jūsų kūno temperatūra susijusi su skydliaukės veikla

Ar jūs kada nors pastebėjote, kad jums visą laiką šalta, nors kitiems aplinkui yra pakankamai šilta? O galbūt nesuprantate, kodėl jūsų kūno temperatūra dažnai svyruoja? Šie pojūčiai gali būti susiję su skydliaukės veikla. Skydliaukė, esanti kaklo priekyje, turi didelę įtaką ne tik energijos kiekiui ar nuotaikai, bet ir jūsų kūno temperatūros kontrolei. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip jūsų kūno temperatūra susijusi su skydliaukės veikla, kodėl šis ryšys svarbus jūsų sveikatai, kaip skydliaukės sutrikimai gali paveikti temperatūrą ir ką vertėtų žinoti siekiant užtikrinti gerą savijautą.

Skydliaukė: organizmo termostatas

Skydliaukė – tai nedidelė, drugelio formos liauka, kuri gamina svarbius hormonus: tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3). Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą – organizmo procesą, kuriuo maistas paverčiamas energija. Vienas iš pagrindinių medžiagų apykaitos „produktų“ yra šiluma. Kaip ir termostatas namuose, skydliaukės hormonai padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą.

Kaip veikia hormonų kontrolė?

Kai kūnui reikia daugiau energijos – tarkime, kai esate šaltoje aplinkoje – skydliaukė padidina hormonų gamybą ir paskatina kūną pagaminti daugiau šilumos. Priešingai, kai hormonų gamyba sumažėja, energetiniai procesai lėtėja, kūnas gamina mažiau šilumos, todėl žmogus gali jaustis nuolat sušalęs. Idealiu atveju suaugusio žmogaus kūno temperatūra turi siekti apie 36,6–37,2 °C.

Ką reiškia pakilusi ar sumažėjusi kūno temperatūra?

Įvairūs veiksniai, tokie kaip infekcijos, fizinis aktyvumas ar aplinkos temperatūra, gali laikinai paveikti kūno temperatūrą. Tačiau, jei jūsų kūno temperatūra nuolat žemesnė arba aukštesnė už normą ir kartu pasireiškia kiti simptomai, verta pagalvoti apie skydliaukės tyrimą.

Hipotirozė (per lėta skydliaukė)

Hipotirozė reiškia, kad jūsų skydliaukė gamina per mažai hormonų. Dėl to:

• Sulėtėja metabolizmas, todėl organizmas neužtikrina pakankamos šilumos gamybos.
• Žmonės dažnai praneša apie šalčio pojūtį ir sumažėjusią kūno temperatūrą (kartais ir < 36 °C).
• Pridedamas nuovargis, svorio priaugimas, oda tampa sausa, sutrinka plaukų ir nagų būklė.

Hipertirozė (per aktyvi skydliaukė)

Kai skydliaukė gamina per daug hormonų, padažnėja visų organizmo procesų tempas:

• Kūnas dega daugiau kuro ir gamina daugiau šilumos – dėl to dažnai jaučiamas karščio pojūtis, padidėja prakaitavimas.
• Kūno temperatūra gali būti šiek tiek aukštesnė nei įprasta, net ir ilsintis.
• Pridedamas širdies plakimo padažnėjimas, didesnis nerimas, prasčiau miegama, gali mažėti svoris.

Kada verta sunerimti dėl kūno temperatūros ir skydliaukės?

Neretai žmonės savo simptomus laiko „nepavojingais“ – gal tai tik pavargimas, stresas ar amžius. Tačiau, jei pastebite žemesnę ar aukštesnę kūno temperatūrą kartu su kitais simptomais, svarbu neleisti šiam signalui praeiti be dėmesio.

• Nuolatinis šalčio jausmas, kartu su nuovargiu, svorio didėjimu ir sausa oda – dažni hipotirozės ženklai.
• Nuolatinis karščio pojūtis, nepaaiškinamas prakaitavimas ir svorio kritimas – neretai signalizuoja apie hipertirozę.
• Kūno temperatūra ilgai nesiekia 36 °C arba nuolat viršija 37,5 °C be aiškios priežasties – reikėtų pasitarti su gydytoju.

Kaip išmatuoti ir stebėti kūno temperatūrą?

Patikimiausia kūno temperatūrą matuoti tuo pačiu metu kelias dienas iš eilės, pavyzdžiui, ryte, tik pabudus. Galima matuoti pažastyje arba burnoje – taip gausite nuoseklius duomenis. Svarbu: vienkartinis matavimas ne visada atspindi realią situaciją, todėl naudinga temperatūrą stebėti ilgesnį laiką, ypač jei jaučiate kitus simptomus.

Mitai ir klaidingi įsitikinimai apie skydliaukę bei temperatūrą

• Mitai: „Vien žemesnė kūno temperatūra reiškia skydliaukės ligą.“ Iš tiesų, temperatūrai įtakos turi ir kiti veiksniai: mityba, stresas, fizinis aktyvumas ar kitos ligos.
• Mitai: „Visi žmonės su skydliaukės problemomis jaus šalčio ar karščio pojūtį.“ Kai kurie asmenys gali nejausti jokių pastebimų pokyčių temperatūroje.
• Mitai: „Skydliaukės veiklą galima diagnozuoti tik matuojant temperatūrą.“ Realybėje, būtini kraujo tyrimai skydliaukės hormonų lygiui įvertinti.

Ką daryti, jei įtariate skydliaukės veiklos sutrikimą?

Pajutus bent kelis skydliaukės veiklai būdingus simptomus, geriausia kreiptis į gydytoją ir atlikti laboratorinius kraujo tyrimus (TSH, FT4, FT3). Esant poreikiui, atliekamas ir skydliaukės ultragarsas. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas padeda išvengti ilgalaikių komplikacijų, pagerina gyvenimo kokybę ir dažnai atstato normalią kūno temperatūrą.

Ką dar galite padaryti?

• Sveika, subalansuota mityba gali padėti palaikyti normalią skydliaukės funkciją. Įsitikinkite, kad gaunate pakankamai jodo, seleno ir kitų mikroelementų.
• Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina bendrą sveikatą ir palaiko medžiagų apykaitą.
• Sekite kūno temperatūros pokyčius ir nevėluokite pasikonsultuoti su medicinos specialistu, jei pastebite įtartinų simptomų.

Apibendrinimas: kodėl svarbu žinoti apie šį ryšį?

Kūno temperatūra – ne tik skaičius termometre; tai vienas iš svarbių organizmo sveikatos rodiklių, ypač glaudžiai susijusių su skydliaukės veikla. Skydliaukės disbalansas gali reikšmingai paveikti jūsų savijautą, o ankstyvas simptomų atpažinimas padeda laiku užkirsti kelią didesnėms sveikatos problemoms. Stebėkite savo temperatūrą, atkreipkite dėmesį į kitus simptomus ir nebijokite teirautis gydytojo patarimo. Jūsų skydliaukė – jūsų organizmo termostatas, kurio sveikata verta rūpintis.