Kaip jūsų emocinė būsena keičia virškinimo tempą

Dažnai girdime išsireiškimų, kad „nervingumas surakino skrandį“ arba „nuliūdau – nebenorėjau valgyti“. Tai ne tik liaudiški posakiai. Šiuolaikinė medicina vis aiškiau įrodo, kad emocinė būsena – nuo kasdienių rūpesčių iki sunkesnių psichologinių išgyvenimų – glaudžiai susijusi su mūsų virškinimo sistemos veikla. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip skirtingos emocinės būklės veikia virškinimo tempą, kodėl taip nutinka ir ką galite padaryti, kad emocijos nekenktų sklandžiam virškinimui.

Emocijų ir virškinimo sąsaja: kas yra „žarnyno-miego smegenys“?

Mūsų žarnynas vadinamas antrąja smegenų sistema – jis turi atskirą nervų tinklą, vadinamą enterine nervų sistema. Daugiau nei 100 milijonų nervinių ląstelių, veikiančių nepriklausomai nuo centrinės nervų sistemos, reguliuoja virškinimo procesus, o jų sąveika su mūsų psichologine būsena – itin stipri.

Žarnynas ir smegenys nuolat susisiekia per vadinamąją žarnyno-smegenų ašį, kurios pagrindiniai „laidininkai“ – vagus nervas ir cheminiai signalai (pvz., serotoninas). Dėl šios priežasties stiprios emocijos gali tiesiogiai keisti žarnyno judesius, išskiriamų fermentų kiekį ir net žarnyno bakterijų pusiausvyrą.

Stresas ir nerimas: kaip jie lėtina ar greitina virškinimą?

Fight-or-flight reakcija ir jos pasekmės žarnynui

Patiriant stiprų emocinį stresą, kūnas įjungia gynybos mechanizmą – „kovok arba bėk“ (angl. fight-or-flight). Tuomet dauguma organizmo resursų nukreipiama į gyvybiškai svarbias funkcijas: didėja širdies ritmas, gerėja raumenų aprūpinimas krauju. Tačiau virškinimas tokiu atveju tampa antraeilis: mažėja kraujotaka virškinimo organuose, lėtėja peristaltika, o fermentų gamyba sumažėja.

Tai gali turėti įvairių pasekmių:

• Lėtinis stresas dažnai sukelia vidurių užkietėjimą, nes žarnyno judesiai tampa vangūs.
• Kai kam stiprus stresas sukelia priešingą efektą – viduriavimą (ypač žmonėms, sergantiems dirgliosios žarnos sindromu).
• Nerimas gali lemti pykinimą, apetito praradimą, pilvo pūtimą ar net rėmens pojūtį.

Kodėl emocija lemia tokią įvairovę kūno reakcijų?

Šeimos, biocheminiai skirtumai, skirtingi gyvenimo įpročiai bei kiekvieno žmogaus asmeninis jautrumas lemia, kaip organizmas reaguoja į stresą ir nerimą. Pavyzdžiui, vieni žmonės nuolat patiria alkio jausmą rūpesčių metu, kiti – net bijo užuosti maistą.

Teigiamos emocijos: džiaugsmas skatina sveikesnį virškinimą

Malonūs išgyvenimai – džiaugsmas, ramybė, pasitenkinimas – daro priešingą poveikį nei stresas. Tokiu atveju virškinimo organai gauna daugiau kraujo, didėja virškinimo sulčių sekrecija ir gerėja peristaltika. Laimingas žmogus dažniau jaučia sveiką alkį, lengvai pasisotina, geriau įsisavina maistines medžiagas.

Be to, tyrimai rodo, kad teigiamos emocijos padeda atkurti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, mažina uždegiminius žarnyno procesus ir net sumažina autoimuninių žarnyno ligų riziką.

Kai emocijos ima dominuoti: kada kreiptis pagalbos?

Trumpalaikės, išorinių įvykių inspiruotos emocijos įprastai nepadaro ilgalaikės žalos virškinimui. Vis dėlto, jei stresinės ar liūdnos būsenos kartojasi dažnai, sumažėja apetitas, vargina nuolatinis vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, patariama:

• Stebėti simptomų dažnį ir trukmę.
• Kreiptis į šeimos gydytoją arba gastroenterologą, ypač jei atsiranda skausmas ar kraujavimas iš virškinamojo trakto.
• Pasirūpinti psichologine pagalba – kartais užsitęsusi virškinimo problema yra psichosomatinio pobūdžio.

Mitai apie emocijas ir virškinimą

• „Stresas tave nutukdins“: išties kai kuriems žmonėms stresas gali skatinti persivalgymą (emocinis valgymas), tačiau daugelis patiria priešingą efektą ir netenka svorio.
• „Tik blogos emocijos turi įtakos žarnynui“: iš tikro visos stiprios emocijos – ir džiugios, ir liūdnos – gali paveikti jūsų žarnyno judesius, tačiau teigiamos emocijos paprastai lemia geresnius virškinimo rezultatus.
• „Emocijų poveikis – tik laikinas“: nuolatinis psichologinių problemų nepaisymas gali nulemti lėtinius žarnyno funkcijos pokyčius (pvz., dirgliosios žarnos sindromą ar funkcinį dispepsiją).

Praktiniai patarimai: kaip suvaldyti emocijų įtaką virškinimui

Net ir intensyviame gyvenimo ritme galima sustiprinti žarnyno atsparumą stresui bei pagerinti virškinimą:

• Išmokite atpažinti streso signalus: jei dažnai patiriate pilvo diskomfortą, stebėkite, su kokiais gyvenimo įvykiais jie susiję.
• Skirkite dėmesio valgymui: stenkite valgymo metu išvengti įtampos, neskubėti, valgyti sąmoningai (angl. mindful eating).
• Reguliarus fizinis aktyvumas: mankšta padeda sumažinti streso hormonų lygį ir aktyvina žarnyno peristaltiką.
• Giluminio kvėpavimo ir relaksacijos pratimai: kvėpavimo technikos ar meditacija gali sumažinti žarnyno spazmus ir išlyginti žarnyno veiklą.
• Laikas poilsiui ir mėgstamiems užsiėmimams: net trumpas laiko tarpas, skirtas save džiuginantiems dalykams, padeda sumažinti įtampą ir pagerina virškinimą.
• Jei reikia – drąsiai kreipkitės pagalbos: psichologo ar psichoterapeuto konsultacija lems ne tik geresnę emocinę savijautą, bet ir sveikesnį žarnyną.

Santrauka: psichikos ir virškinimo sąveika – neatsiejama

Emocinė būsena kasdien veikia mūsų virškinimo tempą. Stresas ir nerimas gali stabdyti arba paspartinti žarnyno judesius, lemti virškinimo sutrikimus, o pozityvios emocijos žarnynui naudingos. Reikia stebėti savo emocinę bei fizinę savijautą ir taikyti priemones, kurios padeda palaikyti sveikus psichikos ir virškinimo santykius. Sveikas požiūris į emocijas gali būti toks pat svarbus kaip ir subalansuota mityba, todėl rūpinkitės savimi visapusiškai.