Kaip jūsų emocinis krūvis veikia akių jautrumą

Ar kada nors pastebėjote, kad didelio streso, nerimo ar liūdnumo periodais jūsų akys atrodo jautresnės – lengviau parausta, sausėja, prasčiau reaguoja į šviesą ar ima “trūkčioti”? Nors dažniausiai apie emocinę sveikatą kalbame atskirai nuo fizinio kūno pojūčių, vis daugiau mokslinių tyrimų atskleidžia stiprų ryšį tarp mūsų psichologinės būklės ir akies sveikatos. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip emocinis krūvis gali paveikti akių jautrumą, kokius požymius verta atkreipti dėmesį bei dalinsimės praktiniais patarimais, kaip sumažinti šį poveikį kasdienybėje.

Kas yra akių jautrumas ir kodėl jis svarbus?

Akių jautrumas – tai būklė, kai akys tampa neįprastai jautrios išoriniams dirgikliams, pavyzdžiui, šviesai, vėjui, dulkėms ar kompiuterio ekranui. Dažniausi simptomai: niežėjimas, perštėjimas, tempimo pojūtis, paraudimas ar net laikinas regos sutrikimas. Nors fiziologiniai veiksniai, kaip sausos akys ar alergijos, dažnai laikomi pagrindiniais kaltininkais, vis daugiau duomenų rodo, kad psichologiniai veiksniai, tokie kaip ilgalaikis stresas ar nerimas, gali turėti tiesioginį poveikį akių sveikatai.

Emocinė būsena ir akys: tiesioginis ryšys

Mūsų kūnas ir emocijos yra glaudžiai susijusios sistemos. Kai patiriame didelį emocinį krūvį, aktyvuojasi autonominė nervų sistema, ypač simpatinė (atsakinga už „kovok arba bėk“ reakciją). Toks suaktyvėjimas gali tiesiogiai paveikti įvairius organus, įskaitant akis.

Kaip stresas veikia akių fiziologiją?

• Sumažėjęs mirksėjimas. Susikoncentravus į stresinę situaciją ar ilgai žiūrint į ekraną, mirksėjimo dažnis sumažėja. Tai lemia greitesnį akių išsausėjimą, nes akių paviršius rečiau sudrėkinamas ašaromis.
• Padidėjusi įtampa akies raumenyse. Nerimas ir įtampa dažnai perduoda signalus akių raumenims, todėl įsitempia akių lęšiuko ar aplink akių esančių raumenų veikla. Tai gali sukelti akių nuovargį ar net galvos skausmą.
• Sutrikusi ašarų gamyba. Emocinis stresinės situacijos metu nervų sistema gali paveikti ašarų liaukų veiklą, todėl pagerėja arba pablogėja ašarų išsiskyrimas. Gali išsivystyti sausų akių sindromas arba, priešingai, akys pradeda dažniau ašaroti.

Emocinis krūvis – daugialypis poveikis

Be tiesioginės įtakos akių fiziologijai, emocinis krūvis neretai siejamas su elgsenos pokyčiais: sumažėja motyvacija rūpintis savimi, daugiau laiko leidžiama prie kompiuterio ar telefone, per mažai skiriama dėmesio poilsiui ir miegui. Visa tai tik dar labiau padidina akių jautrumą.

Mokslinių tyrimų įžvalgos apie emocinį stresą ir akis

Pastaraisiais metais atlikti tyrimai parodė, kad lėtinis stresas gali daryti įtaką akių sveikatai, didindamas uždegimų ir sausų akių sindromo riziką. Pavyzdžiui, žurnale „Current Eye Research“ paskelbta studija atskleidė, kad pacientai, patiriantys intensyvų psichologinį spaudimą, dažniau skundėsi akių sausumu ir jautrumu šviesai. Kiti tyrimai nurodo, kad stresas gali prisidėti prie migrenos su regos simptomais arba „akių trūkčiojimo“ (miokimijos) dažnumo padidėjimo.

Streso hormonų poveikis akims

Streso hormonai, tokie kaip kortizolis, daro platų poveikį visam organizmui. Akims jie gali būti kenksmingi dėl dviejų pagrindinių priežasčių:

• Ilgalaikis kortizolio kiekio padidėjimas mažina imuninę apsaugą, todėl akys tampa jautresnės infekcijoms ir uždegimams.
• Streso metu kraujagyslės aplink akis gali susiaurėti, blogėja akių aprūpinimas deguonimi, o tai didina nuovargio ir tempimo jausmą.

Kaip sumažinti akių jautrumą esant emociniam krūviui?

Nors neįmanoma visiškai išvengti streso ar stiprių emocijų, daugelis prevencinių ir pagalbinių priemonių gali padėti išlaikyti akių sveikatą net sudėtingais laikotarpiais. Štai keletas įrodymais pagrįstų patarimų:

• Reguliarūs mirksėjimo pratimai: Kas kelias minutes sąmoningai užmerkite akis 5–10 sekundžių. Tai padeda sudrėkinti akis ir sumažinti sausumo simptomus.
• 60/20/20 taisyklė: Dirbdami prie ekrano, kas 20 minučių nukreipkite žvilgsnį į objektą, esantį 20 žingsnių atstumu, ir laikykite žvilgsnį ten 20 sekundžių. Taip išvengsite akių pervargimo.
• Fizinė veikla ir kvėpavimo pratimai: Aktyvus judėjimas ir gilus kvėpavimas sumažina streso hormonų lygį, todėl gerėja bendra savijauta ir akių būklė.
• Akys ir poilsis: Užtikrinkite pakankamą miego kiekį, nes miego trūkumas didina akių jautrumą ir pablogina jų drėkinimą.
• Akių lašai be konservantų: Jei jaučiate nuolatinį sausėjimą, pasitarkite su oftalmologu dėl drėkinamųjų akių lašų, ypač jei emocinis krūvis ilgalaikis.

Dažniausi mitai apie emocijas ir akis

• Mitas: „Stresas nieko bendro neturi su akių sveikata.“
  Faktas: Daugybė mokslinių tyrimų įrodo, kad ilgalaikis emocinis krūvis tiesiogiai veikia akių jautrumą, ašarų gamybą ir net regėjimo kokybę.
• Mitas: „Jei akys rausta ar skauda – tai tik alergija.“
  Faktas: Nors alergijos dažnos, emocinis stresas taip pat gali būti šių simptomų priežastis.
• Mitas: „Akis gali „trūkčioti“ tik dėl kofeino ar nuovargio.“
  Faktas: Vienas iš dažniausių akių miokimijos sukėlėjų yra būtent emocinis stresas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu prisiminti, kad nors dauguma akių jautrumo atvejų susiję su laikinu emociniu krūviu ar aplinkos veiksniais, nuolat pasikartojantys simptomai (stiprus paraudimas, ašarojimas, regos sutrikimai, skausmas) reikalauja gydytojo oftalmologo konsultacijos. Tik specialistas gali tiksliai nustatyti priežastį ir paskirti tinkamą gydymą.

Apibendrinimas

Emocinis krūvis turi didesnę įtaką mūsų akių sveikatai, nei daugelis įsivaizduoja. Ilgalaikis stresas ir nerimas gali pabloginti akių būklę, išprovokuoti sausumo, nuovargio ar net regėjimo pokyčius. Tačiau, suprasdami šią sąsają ir taikydami paprastus akių bei streso valdymo pratimus, galime padėti savo akims geriau atlaikyti kasdienius iššūkius. Nepamirškite – emocinę ir fizinę sveikatą verta prižiūrėti kompleksiškai, o pastebėję nuolatinius akių simptomus, pasitarkite su specialistu.