Kaip jūsų kūnas reaguoja į ilgesnį nerimą

Nuolatinis nerimas – tai vienas labiausiai paplitusių šiuolaikinių iššūkių, kuris daro įtaką tiek psichikos, tiek fizinei žmogaus sveikatai. Daugybė žmonių patiria ilgalaikį nerimą, dažniausiai net nepastebėdami, kaip šis nemalonus pojūtis veikia jų kūną. Ilgai trunkantis nerimas sukelia ne tik nemigą ar sunkumus susikaupti – tai sudėtingas fiziologinis procesas, turintis įtakos širdžiai, virškinimo sistemai, imuninei funkcijai ir net hormonams. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip jūsų kūnas reaguoja į ilgą laiką trunkantį nerimą, kokie gali būti šio proceso signalai bei ką galite daryti, kad sumažintumėte galimą žalą.

Kas vyksta kūne, kai nerimaujate ilgą laiką?

Nerimas savaime yra natūrali streso reakcija – per evoliuciją žmogui ji padėjo pastebėti grėsmes ir išlikti. Tačiau kai nerimas užsitęsia dienomis, savaitėmis ar mėnesiais, organizme ima vykti kompleksiniai pokyčiai, kurie nebėra naudingi. Svarbiausia suprasti, kad trumpalaikis nerimas aktyvuoja „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) atsaką, aktyvuodamas streso hormonus, tokius kaip adrenalinas ir kortizolis. Jei šis atsakas užsitęsia, kūnas nespėja normaliai atsigauti, o tai lemia įvairius negalavimus.

Streso hormonai ir jų poveikis

Stiprus ir ilgai trunkantis nerimas nuolat aktyvuoja antinksčius – jie išskiria didesnį kiekį kortizolio bei kitų streso hormonų. Šie junginiai skirti padėti pasiruošti grėsmei, tačiau ilgalaikis jų kiekio padidėjimas gali lemti nemigą, padidėjusį kraujospūdį, svorio kitimus, odos problemas ar net širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimus.

Autonominės nervų sistemos sutrikimai

Kūnas, nuolat būdamas „būdravimo“ režime, gali sutrikdyti pusiausvyrą tarp simpatinės (skatinančios įtampą) ir parasimpatinės (raminančios, atpalaiduojančios) nervų sistemos. Dėl šios pusiausvyros pažeidimo žmonės dažnai jaučia pastovią įtampą, raidą, sunkumą krūtinėje ar net panikos pojūtį, net kai nėra aiškios grėsmės.

Kaip ilgalaikis nerimas veikia skirtingas organizmo sistemas?

Širdies ir kraujagyslių sistema

Nuolatinis nerimas dažnai susijęs su pagreitėjusiu širdies ritmu, padažnėjusiu kraujospūdžiu bei širdies „permušimais“. Ilgainiui šie simptomai gali padidinti riziką susirgti hipertenzija, širdies nepakankamumu ar net išemine širdies liga. Moksliniai tyrimai rodo, kad lėtinis stresas gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę dėl uždegimų bei kraujagyslių pažeidimų.

Virškinimas

Vienas dažniausių nerimo „lydinčiųjų“ – pilvo skausmai, pykinimas, viduriavimas ar užkietėjimas. Tam įtakos turi žarnyno nervų tinklas, kuris labai jautriai reaguoja į mūsų emocinę būseną. Kai kuriems žmonėms nerimas gali net sukelti ar paūminti uždegimines žarnyno ligas, padidinti refliukso ar dirgliojo žarnyno sindromo simptomų tikimybę.

Miego kokybė ir nuovargis

Lėtinis nerimas mažina miego kokybę – žmogui sunku užmigti arba jis dažnai prabunda naktį. Miego stoka savo ruožtu gilina nuovargį, piktumą, mažina gebėjimą tvarkytis su kasdieniais iššūkiais. Ilgalaikis prastas miegas susijęs su imuniteto susilpnėjimu, svorio augimu ir net depresija.

Imuninė sistema

Nuolat veikiantys streso hormonai silpnina imuninę sistemą, todėl žmogus tampa imlesnis įvairioms infekcijoms. Pastebėta, kad ilgalaikis nerimas gali sumažinti organizmo gebėjimą kovoti su uždegimais bei užsitęsusiais susirgimais. Labai dažnai dėl to žmonės dažniau serga peršalimo ligomis ar susiduria su sunkesnėmis infekcijomis.

Endokrininė sistema ir hormonų pusiausvyra

Stiprus ir ilgas nerimas paveikia ne tik stresą reguliuojančius hormonus. Gali pasireikšti menstruacijų ciklo nereguliarumai, skydliaukės veiklos sutrikimai. Jaučiamas nuolatinis nuovargis, svorio pokyčiai ar seksualinės funkcijos sutrikimai – visa tai gali būti susiję su streso poveikiu hormonų sistemai.

Nerimo simptomai: kaip atpažinti problemą?

Daugelis žmonių pripranta prie nerimo ir jo pasekmių, todėl ilgainiui nemato ryšio tarp emocinės būsenos ir fizinio negalavimo. Svarbiausi ilgalaikio nerimo požymiai:

• Nuolatinis nervingumas, įtampa ar baimė be aiškios priežasties
• Širdies „plenksėjimas“ (palpitacijos) ar stiprus plakimas
• Miego sutrikimai
• Pilvo, galvos ar raumenų skausmai be aiškios priežasties
• Sumažėjusi koncentracija, dažnas nuovargis
• Dažnai pasikartojantys peršalimai, lėtinis imuninės sistemos „nusilpimas“

Mitai apie nerimą ir kas tikrai padeda

Neretai manoma, kad ilgalaikį nerimą galima paprastai „atkirsti“ pozityviai galvojant. Visgi neurocheminiai pokyčiai, vykstantys dėl nuolatinio nerimo, yra rimti ir gali užtrukti, kol organizmas atsistatys. Svarbu žinoti, kad:

• Nerimas nėra silpnumo ženklas. Tai fiziologinė reakcija, kuri gali ištikti bet kurį, nepriklausomai nuo valios ar sąmoningo nusiteikimo.
• Prašyti pagalbos nėra silpnumas. Kartais nerimui suvaldyti prireikia profesionalios pagalbos ar net vaistų – to gėdytis nereikėtų.
• Fiziniai simptomai dėl nerimo yra realūs. Raumenų skausmai, širdies plakimas ar pilvo problemos nėra išsigalvotos – tai natūralios kūno reakcijos.

Kaip sumažinti ilgalaikio nerimo poveikį kūnui?

Gera žinia ta, kad suvaldžius nerimą, didžioji dalis kūno reakcijų yra grįžtamos. Svarbiausia – laiku atpažinti nerimą keliančius signalus ir imtis veiksmų:

• Reguliarus fizinis aktyvumas. Sportas ar net paprastas vaikščiojimas padeda mažinti streso hormonų lygį ir gerina nuotaiką.
• Miegokite kokybiškai. Laikykitės nuoseklaus miego grafiko ir stenkitės išjungti išorinius dirgiklius prieš miegą.
• Ribokite kofeiną bei alkoholį. Šios medžiagos gali stiprinti nerimo simptomus.
• Išmokite atsipalaidavimo technikų. Meditacija, gilus kvėpavimas ar jogos užsiėmimai gali sumažinti fiziologinę įtampą.
• Kreipkitės pagalbos. Jei nerimo nevaldote savarankiškai, pasitarkite su psichologu ar gydytoju – yra veiksmingų gydymo būdų.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei pastebite, kad nerimas stipriai trukdo kasdienei veiklai, atsiranda sunkiai paaiškinamų fizinių simptomų ar nuolatinis nerimas verčia jaustis bejėgiškai, nedelskite – laiku kreipimasis į specialistą gali išgelbėti ne tik psichinę, bet ir fizinę sveikatą. Dauguma žmonių, pradėję gydymą, pastebi reikšmingą gyvenimo kokybės pagerėjimą.

Išvados

Ilgalaikis nerimas – daug daugiau nei tik psichologinis iššūkis. Tai visapusiškai veikia žmogaus kūną, silpnina imunitetą, trikdo hormonų, širdies, virškinimo sistemos darbą, blogina miegą. Svarbiausia – laiku atpažinti nerimo požymius ir nedelsti ieškoti pagalbos ar keisti įpročius. Rūpindamiesi savo psichine sveikata, apsaugosite ir kūną nuo sudėtingų padarinių.