Kaip lėtas virškinimas susijęs su nuolatiniu nerimu

Lėtas virškinimas ir nuolatinis nerimas – du simptomai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti visiškai nesusiję. Tačiau pastaraisiais metais moksliniai tyrimai rodo, kad mūsų virškinimo sistema ir emocinė būsena yra stipriai susijusios. Daugelis žmonių, patiriančių ilgalaikį nerimą, pastebi ir virškinimo sutrikimus – pilvo pūtimą, sunkumą ar net vidurių užkietėjimą. Tad kaip iš tiesų lėtas virškinimas susijęs su nuolatiniu nerimu? Straipsnyje apžvelgiama, kokie biologiniai mechanizmai slypi už šios sąsajos, kuo reikšminga žarnyno ir smegenų ašis bei ką daryti, jei jaučiate abi problemas.

Sąsaja tarp virškinimo ir emocijų

Žarnyno ir smegenų ašis: kaip ji veikia?

Mūsų organizme egzistuoja intensyvi komunikacija tarp žarnyno ir smegenų, vadinama žarnyno ir smegenų ašimi. Tai sudėtingas ryšys, kurį užtikrina nervų sistema, hormonai ir imuninė sistema. Žarnynas netgi dažnai vadinamas „antrąja smegenų“, nes ten yra milijonai nervų ląstelių, sudarančių enterinę nervų sistemą.

Ši sistema nuolat siunčia signalus į centrinę nervų sistemą, keisdama mūsų nuotaiką, streso lygį ir net miego kokybę. Kai patiriame daug streso ar nerimo, smegenys siunčia signalus žarnynui, kurie gali sulėtinti ar pagreitinti virškinimą.

Stresas, nerimas ir autonominė nervų sistema

Nuolatinis nerimas aktyvuoja simpatinę nervų sistemos dalį, žinomą kaip „kovok arba bėk“ režimą. Tai skatina kūną ruoštis pavojui, o virškinimas tampa antraeiliu procesu, nes organizmas energiją taupo kitoms sistemoms. Dėl šio mechanizmo gali lėtėti žarnyno peristaltika, o tai vadinama lėtu virškinimu.

Lėto virškinimo simptomai ir kaip susiję su nerimu

Dažniausi požymiai

• Pilvo pūtimas ir sunkumo jausmas
• Lėtas maisto virškinimas, užtrunkantis ilgiau nei įprastai
• Vidurių užkietėjimas
• Rėmuo ar nemalonūs pojūčiai epigastriumo srityje
• Apetito svyravimai

Šie simptomai dažnai lydi žmones, kurie kasdien patiria nuolatinį nerimą arba lėtinį stresą. Psichologinis diskomfortas, tokie kaip nerimas, gali tapti ženklu, kad žarnynas veikia lėčiau nei įprastai.

Medicininis paaiškinimas

Kai žmogaus organizme nuolat aukštas kortizolio ir kitų streso hormonų lygis, pasikeičia virškinimo fermentų aktyvumas ir skrandžio rūgštingumas. Tai sąlygoja sulėtėjusį virškinimą – maistas ilgiau užsilaiko skrandyje, kaupiasi dujos, gali atsirasti ir disbiozė – gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyros sutrikimas žarnyne.

Kodėl nerimas veikia mūsų žarnyną?

Bakterijų svarba: žarnyno mikrobioma

Žarnyno bakterijos, arba mikrobioma, ne tik padeda virškinti maistą, bet ir gamina medžiagas, kurios tiesiogiai veikia smegenų funkcijas bei nuotaiką, pavyzdžiui, serotonino pirmtakus. Maždaug 90% serotonino – „laimės hormono“ – yra sintetinama būtent žarnyne. Tad jei virškinimas lėtas, o mikrobiotos balansas sutrikęs, gali skatintis nerimas, o kartais ir depresija.

Ciklo efektas: kas pirmiau?

Svarbu suprasti, kad ryšys yra dvikryptis: nerimas gali lėtinti virškinimą, bet ir lėtas virškinimas, sukeliamas nuolatinių fizinių nepatogumų, gali stiprinti nerimą. Tokiu būdu užsisuka užburtas ratas, kuriame abi problemos viena kitą maitina.

Ar egzistuoja pavojai ilgalaikiam lėtam virškinimui ir nerimui?

Jei tiek lėtas virškinimas, tiek nuolatinis nerimas ignoruojami ilgą laiką, gali išsivystyti ir rimtesnės problemos. Nuolatinis nervingumas trikdo visą virškinimo sistemą, didina uždegiminių procesų riziką, lemia žarnyno jautrumą, padidina funkcinių žarnyno sutrikimų – dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) – riziką. Taip pat gali ryškėti mitybos trūkumas, kenčia imuninė sistema.

Kaip pagerinti situaciją: praktiniai patarimai

Streso ir nerimo mažinimas

• Kasdieninė meditacija, sąmoningumo pratimai ar gilus kvėpavimas padeda sumažinti kortizolio kiekį, normalizuoti nervų sistemos veiklą.
• Fizinė veikla, net paprasti pasivaikščiojimai lauke, gerina tiek nuotaiką, tiek žarnyno peristaltiką.
• Miego kokybės gerinimas – pakankamas ir kokybiškas miegas mažina streso hormonų lygį.
• Reguliarus dienos režimas: valgymo ir fizinio aktyvumo laikas padeda žarnynui „prisitaikyti“.

Mityba ir žarnyno sveikata

• Įtraukite daugiau skaidulų turinčių produktų (daržovės, vaisiai, pilno grūdo gaminiai), kurie skatina žarnyno judesius.
• Venkite riebios, stipriai perdirbtos arba greito maisto, kuris gali lėtinti virškinimą.
• Probiotikai – gerųjų žarnyno bakterijų papildai arba natūralūs produktai, kaip rauginti kopūstai, kefyras, padeda atstatyti mikrobiomą.
• Pakankamai vandens – skysčių trūkumas daro įtaką išmatų konsistencijai ir lėtina virškinimą.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei pastebite, kad lėtas virškinimas ir nuolatinis nerimas smarkiai veikia jūsų gyvenimo kokybę ar simptomai užsitęsia ilgiau nei kelias savaites, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ar gastroenterologą. Kartais už to gali slypėti rimtesnės ligos (pavyzdžiui, hipotiroidizmas, maisto netoleravimas ar uždegiminės žarnyno ligos).

Dažniausi mitai apie virškinimą ir nerimą

• „Virškinimo sutrikimai – tik fiziologinės kilmės.“ Tyrimai aiškiai rodo, kad psichologinės būsenos, tokios kaip stresas ar nerimas, gali turėti stiprią, netgi lemiamą įtaką virškinimui.
• „Pakaks tik ramiai valgyti.“ Nors lėtas, sąmoningas valgymas svarbu, jei nėra sprendžiamas patiriamas stresas ar nerimas, virškinimas gali ir toliau strigti.
• „Probiotikai – panacėja.“ Probiotikai padeda tik esant mikrobinio balanso sutrikimui. Jei problema yra psichologinė, probiotikai gali būti pagalbinė, bet ne pagrindinė priemonė.

Išvados

Lėtas virškinimas ir nuolatinis nerimas – dažnai susiję simptomai, kurių priežastis slypi sudėtingame žarnyno ir smegenų dialoge. Abu veiksniai gali ne tik paveikti jūsų fizinę ir psichinę savijautą, bet ir užkirsti vienas kitam kelią pasveikti. Sprendimas: kompleksiškas požiūris – derinant streso valdymą, mitybos korekcijas ir, esant poreikiui, medicininę pagalbą. Skiriant dėmesio žarnyno ir emocijų sveikatai, galima gerokai pagerinti gyvenimo kokybę bei užkirsti kelią tolimesniems sveikatos sutrikimams.