Kaip ausų spengimas atspindi streso lygį

Ausų spengimas – dažnai nemaloniai jaučiamas šnypštimas, zvimbimas ar ūžimas vienoje arba abiejose ausyse, kuris gali pasirodyti net ir visiškoje tyloje. Daug žmonių bent kartą gyvenime yra pajutę trumpalaikį, keistą garsą, tačiau kai kuriems ausų spengimas tampa nuolatiniu palydovu. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip šis simptomas siejasi su mūsų psichologine būsena. Moksliniai tyrimai atskleidžia – ausų spengimas dažnai yra susijęs su streso lygiu, o suvokimas, kaip jie sąveikauja, gali padėti atrasti efektyvesnius sprendimus.

Kas yra ausų spengimas?

Ausų spengimas (mediciniškai vadinamas tinitu) – tai pojūtis, kai žmogus girdi garsus, kurie nesusiję su išorės šaltiniais. Dažniausiai apibūdinamas kaip zyzimas, zvimbimas, švilpimas, ūžesys ar net varpo dūžiai. Skirtingai nei įprasti garsai, šie pojūčiai egzistuoja tik žmogaus galvoje ir jų negali girdėti aplinkiniai.

Ausų spengimo priežastys

Dažniausios ausų spengimo priežastys yra ausų uždegimai, klausos praradimas, ausies traumos, įvairios sisteminės ligos (pvz., aukštas kraujospūdis, medžiagų apykaitos sutrikimai), būna ir vaistų šalutinis poveikis. Tačiau neretai, nerandant aiškios priežasties, spengimas būna “idiopatinis” – t. y. be aiškios ligos paskatos.

Kaip stresas paveikia ausų spengimą?

Augant informacijos pritekliui apie psichinės sveikatos svarbą, tyrimų duomenys rodo – stiprus ar užsitęsęs stresas tampa vienu iš pagrindinių tinitą provokuojančių ar stiprinančių veiksnių. Tai galima paaiškinti keliais pagrindiniais mechanizmais.

Streso ir klausos sistemos sąveika

Atrodytų, kad klausa ir emocijos – atskiros žmogaus funkcijos. Visgi jos glaudžiai susijusios per centrinę nervų sistemą. Esant stresui, išsiskiria daugiau streso hormonų (pvz., kortizolio, adrenalino), pakinta kraujotaka, padidėja raumenų tonusas. Šie pokyčiai gali paveikti vidinės ausies kraujotaką ir padaryti klausa jautresnę (ar net pažeidžiamą) išoriniams ir vidiniams dirgikliams.

Iš tiesų, smegenų sritys, atsakingos už garso apdorojimą, susijusios su tomis, kurios reguliuoja emocijas, nerimą ir dėmesį. Tyrimai rodo, kad didesnis streso lygis dažnai sukelia tinitą arba sustiprina jo suvokimą – žmogus garsus girdi dažniau, jie atrodo įkyrūs, sunkiau toleruojami.

Kodėl spengimas stiprėja patiriant stresą?

Dažnai žmonės pastebi, kad ausų spengimas sustiprėja įtemptais laikotarpiais, pavyzdžiui, egzaminų sesijos metu, skyrybų ar artimųjų netekties situacijoje. Tam yra kelios priežastys:

• Sustiprintas dėmesys: Patirdami nerimą ar stresą, akyliau stebime savo kūną, pastebime net menkus pokyčius ar pojūčius. Taip galima “užsifiksuoti” ties spengimu bei jį sustiprinti.
• Nusilpusi natūrali filtravimo sistema: Sveikoje psichologinėje būsenoje smegenys geba “atfiltruoti” nereikšmingus garsus, tačiau stresas šį gebėjimą mažina, todėl tinitas dominuoja.
• Stresas ir kraujotaka: Kraujagyslių susitraukimas sumažina klausos organų aprūpinimą deguonimi, o tai gali paskatinti ar pabloginti tinitą.

Net trumpalaikiai stresiniai įvykiai neretai skatina ūmų ausų spengimą, kuris dažnai dingsta sumažėjus įtampai.

Ar ausų spengimas gali būti streso indikatorius?

Nors tinitas nėra vienintelis ar patikimiausias streso matas, žmonėms, kurie reguliariai patiria spengimą, jo stiprėjimas ar dažnėjimas gali būti ženklas, jog organizmas išgyvena padidintą psichologinę įtampą. Tai lyg “įspėjamasis signalas”, kad laikas atkreipti dėmesį į savo emocinę sveikatą.

Moksliniai tyrimai konstatuoja, kad žmonės, ilgai kenčiantys nuo tinitą, dažnai patiria padidėjusį nerimą, depresijos simptomų, blogiau miega. Užburtas ratas – kuo daugiau streso ar nerimo, tuo stipresnis spengimas, o pastarasis dar labiau didina įtampą.

Dažniausi mitai apie ausų spengimo ir streso ryšį

• „Tinitas – visada tik fizinės ligos požymis“. Iš tikrųjų, nors dažnai tinitas susijęs su klausos pokyčiais, stresas ir psichikos būklė gali būti savarankiška ar papildoma priežastis.
• „Jei sumažinsiu stresą, tinitas išnyks visam laikui“. Spengimas dažniausiai nepraeina visiškai, tačiau geresnis streso valdymas dažnai ženkliai sumažina jo stiprumą ir įkyrumą.
• „Spengimas reiškia, kad kažkas negerai su galva“. Nors triukšmo suvokimas kyla smegenyse, tai nėra psichikos liga ar “įsikalbėjimas”. Tai objektyvus neurologinis procesas.

Ką daryti pajutus ausų spengimą?

Jei ausų spengimas pasikartoja, užsitęsia ilgiau nei kelias dienas arba žymiai trikdo kasdienybę, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar otorinolaringologą – jie įvertins galimas fizines priežastis. Jei fiziologinės priežastys neaptinkamos ar kartu pastebite didelį stresą, naudinga įtraukti streso mažinimo strategijas kasdienybėje.

• Venkite kofeino ir stiprių dirgiklių vėlai vakare.
• Pasirūpinkite kokybišku miegu: laikykitės miego režimo, sukurkite ramią aplinką.
• Reguliariai judėkite – fizinis aktyvumas padeda mažinti bendrą organizmo įtampą.
• Išbandykite meditaciją, sąmoningumo pratimus, kvėpavimo technikas – tai mažina nerimą, atitraukia dėmesį nuo nemalonių pojūčių.
• Kartais svarbu pasikalbėti su psichologu ar psichoterapeutu – profesionali pagalba gali būti itin veiksminga esant nuolatiniam stresui ar nerimui.

Taip pat rekomenduojama išmokti „nekovoti“ su spengimu, o priimti jį kaip vieną iš pojūčių, kuris kinta priklausomai nuo savijautos. Toks požiūris sumažina vidinį pasipriešinimą ir neleidžia tinitui užimti centrinės vietos kasdienėje patirtyje.

Žvilgsnis į ateitį: kaip mokslas padės valdyti ausų spengimą?

Mokslas intensyviai tyrinėja ryšį tarp tinnito ir psichologinių veiksnių. Tyrėjų dėmesys vis labiau krypsta į intervencijas, orientuotas ne tik į vaistus ar medicininius aparatus, bet ir į streso mažinimą, sąmoningumo ugdymą, kognityvinę elgesio terapiją. Ateityje, tikėtina, šie metodai taps neatsiejama dalimi išsamios pagalbos žmonėms, patiriantiems spengimą.

Svarbiausia – suvokti, kad ausų spengimas dažnai atspindi ne tik ausų, bet ir viso organizmo, ypač psichikos, būklę. Dėmesys savo savijautai ir paprasti streso valdymo įrankiai gali ženkliai pagerinti kasdienybės kokybę net ir sergant tinitu.