Plaučių embolija: simptomai, priežastys ir gydymas

Plaučių embolija yra pavojinga būklė, kai kraujo krešulys užkemša plaučių arteriją ir sutrikdo kraujotaką. Dažnai šią situaciją sukelia giliųjų venų trombozė – kai krešulys susidaro kojoje ir nukeliauja į plaučius. Ši būklė gali greitai tapti grėsminga gyvybei, todėl svarbu žinoti rizikos veiksnius, komplikacijas, gydymo galimybes ir prevencijos būdus.

Rizikos veiksniai, didinantys plaučių embolijos tikimybę

Plaučių embolijos tikimybė priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie veikia tiek atskirai, tiek kartu. Didžiausia rizika iškyla tiems, kurių kraujyje lengvai susidaro krešuliai, kurių kraujotaka sutrikusi arba yra pažeista kraujagyslių sienelė. Šie trys faktoriai dažnai vadinami Virchovo triada.

• Ilgas nejudrumas. Rizika didėja, jei ilgai gulima lovoje po operacijos ar ligos, taip pat po ilgo skrydžio ar važiavimo automobiliu.
• Stipriau krešantis kraujas. Prie to gali prisidėti tam tikri vaistai, pavyzdžiui, hormoniniai kontraceptikai, rūkymas, onkologinės ligos, neseniai atlikta operacija, nėštumas ar kai kurios infekcijos.
• Kraujagyslių sienelės pažeidimas. Nemaža dalis rizikos atitenka ir kojų sužalojimams, kurie gali pažeisti kraujagyslių sieneles.

Neretai arterija plaučiuose gali būti užblokuota ir kitomis medžiagomis – pavyzdžiui, oro burbulu ar naviko dalimi. Kartais blokadą gali sukelti riebalai, patekę iš lūžusio kaulo čiulpų.

Kiti veiksniai, didinantys polinkį į plaučių emboliją

• Nutukimas
• Cukrinis diabetas
• Amžius virš 60 metų
• Neseniai gimdžiusioms (per paskutines 6 savaites)
• Ilgalaikis kateterių naudojimas venose
• Širdies priepuolis, insultas ar širdies nepakankamumas praeityje

Plaučių embolijos požymiai ir gydymo galimybės

Dažniausi simptomai yra dusulys, skausmas krūtinėje ir staigus nualpimas. Svarbiausia – skubi medicininė pagalba, nes be jos būklė gali būti mirtina.

Gydymo tikslas – neleisti krešuliui didėti ir užkirsti kelią naujiems krešuliams atsirasti. Priklausomai nuo situacijos, taikomi keli gydymo būdai:

• Vaistai. Dažniausiai skiriami kraują skystinantys preparatai (antikoaguliantai), kurie stabdo esamo krešulio augimą ir mažina naujų riziką. Jie gali būti leidžiami į veną arba vartojami tabletėmis. Jei situacija labai pavojinga, naudojami vaistai, skaidantys krešulius (trombolitikai).
• Chirurgija. Tam tikrais atvejais, kai kyla didelė grėsmė gyvybei, krešulys pašalinamas specialiu vamzdeliu per kraujagysles.
• Filtras venoje. Kai negalima vartoti vaistų nuo krešulių ar jie neveikia, pagrindinėje venoje įstatomas specialus filtras, sulaikantis kraujo krešulius, kad jie nepatektų į plaučius.

Po gydymo būtina reguliariai lankytis pas gydytoją ir laikytis paskirto gydymo režimo, kad būtų išvengta pakartotinės embolijos.

Galimos komplikacijos

• Širdies smūgis
• Insultas
• Dalis plaučių audinio gali žūti, dėl ko sutrinka kvėpavimas (plaučių infarktas)
• Cianozė – kai dėl nepakankamo deguonies kraujyje oda ir gleivinės pamėlynuoja
• Padidėjęs kraujospūdis plaučiuose (plautinė hipertenzija), kuris apkrauna širdį
• Šokas – stiprus kraujotakos sutrikimas, neaprūpinantis organų krauju ir deguonimi

Laiku nepastebėta ir nesigydoma plaučių embolija gali baigtis mirtinai.

Plaučių embolija nėštumo metu

Nėščiųjų ir ką tik pagimdžiusių moterų plaučių embolija yra viena rimčiausių komplikacijų. Po gimdymo ji išlieka pagrindine motinų mirties priežastimi išsivysčiusiose šalyse.

Riziką susirgti padidina:

• Ankstesni kraujo krešuliai asmeniškai ar šeimoje
• Išsiplėtusios venos
• Kūno masės indeksas (KMI) virš 30
• Lėtinės uždegiminės ligos, pvz., uždegiminė žarnyno liga
• Daugiavaisis nėštumas
• Cezario pjūvis

Kaip apsisaugoti nuo plaučių embolijos

Siekiant išvengti plaučių embolijos, svarbiausia – neleisti kraujo krešuliams formuotis kojų giliuosiuose venose. Kai kurioms rizikos grupėms tai gali būti iššūkis, ypač po operacijos ar ilgos ligos, kai ilgai tenka gulėti lovoje, arba po ilgos kelionės.

Prevencinės priemonės:

• Kraują skystinantys vaistai. Antikoaguliantai dažnai skiriami ligoninėse po operacijos ar didesnių sveikatos sutrikimų. Kai kada gydytojas gali rekomenduoti šiuos preparatus vartoti ir namuose, ypač jei yra papildomų rizikos veiksnių (pavyzdžiui, onkologinės ligos ar buvęs insultas).
• Kompresinės kojinės. Specialios kojinės spaudžia kojas, pagerina kraujotaką ir sumažina krešulių susidarymo riziką, ypač po operacijos.
• Judėjimas ir mankšta. Atsigavus po ilgos ligos ar operacijos, svarbu kuo greičiau pradėti judėti. Net trumpi pasivaikščiojimai palengvina kraujo tekėjimą. Keliaujant lėktuvu – rekomenduojama retkarčiais atsistoti, vaikščioti, o sėdint – reguliariai pajudinti arba ištempti kojas.
• Tempimo pratimai. Net būnant sėdimoje padėtyje, galima: pakelti koją prie krūtinės viena ranka, kita ranka suimti už blauzdos, palaikyti 15 sekundžių ir atlikti tą patį su kita koja. Pratimą rekomenduojama kartoti iki 10 kartų per valandą. Vairuojant ilgas distancijas, rekomenduojama daryti pertraukas kas valandą ir pramankštinti kojas.
• Pakankamas skysčių kiekis. Kelionių metu ir po operacijų svarbu pakankamai gerti, kad kraujas būtų skystesnis.

Kiti gyvenimo būdo pokyčiai

• Stenkitės išlaikyti normalų kūno svorį
• Prieš pradedant vartoti hormonus (kontraceptines tabletes ar pakaitinę hormonų terapiją) pasitarkite su gydytoju dėl kraujo krešulių rizikos
• Kontroliuokite lėtines ligas, tokias kaip diabetas ar širdies nepakankamumas, laikykitės gydytojo rekomendacijų
• Informuokite gydytoją, jei turite inkstų ligų, autoimuninių susirgimų ar kraujo krešulių šeimos istoriją
• Nerūkykite ar nutraukite rūkymą, jei rūkote

Plaučių embolijos santrauka

Plaučių embolija – tai gyvybei pavojinga būklė, kai dėl užsikimšusios plaučių arterijos staiga sutrinka kvėpavimas ir širdies veikla. Dažniausiai emboliją sukelia kraujo krešuliai, susidarę kojų venose. Netikėtai atsiradę dusulys, krūtinės skausmas ar alpimas – signalas nedelsti bei kreiptis į medikus. Gydymo eiga dažniausiai prasideda nuo kraują skystinančių preparatų, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti ir intervencinių procedūrų ar operacijos.