Kodėl kūno svoris svyruoja priklausomai nuo nuotaikos?

Ar pastebėjote, kad kartais būnant blogos nuotaikos, sveriate daugiau, o jaučiantis gerai, svarstyklės rodo mažesnį skaičių? Nors gali atrodyti, jog kūno svoris priklauso tik nuo fizinio aktyvumo ir mitybos, vis dažniau kalbama apie stiprią emocijų įtaką mūsų organizmui. Tyrimai rodo, kad nuotaikos svyravimai gali paveikti hormonų pusiausvyrą, valgymo įpročius ir net skysčių kaupimą – visa tai matoma ant svarstyklių. Kodėl taip vyksta ir ką reikėtų žinoti, norint objektyviau vertinti savo svorį?

Kaip emocijos veikia fiziologiją

Mūsų nuotaika persipina su įvairiomis organizmo sistemomis. Stresas, nerimas ar liūdesys sužadina „kovos arba bėgimo“ (angl. fight or flight) reakciją, kurios metu išskiriami hormonai – adrenalinas ir kortizolis. Šios medžiagos ruošia kūną fizinei veiklai, tačiau šiuolaikinėse situacijose šis mechanizmas dažnai išsibalansuoja ir sukelia netiesioginius pokyčius kūno svoryje.

Kortizolis ir vandens kaupimas

Stresinių situacijų metu kortizolio lygis padidėja. Šis hormonas stimuliuoja skysčių ir druskos kaupimą organizme, o tai gali privesti prie laikino svorio padidėjimo dėl vandens užsilaikymo. Net ir be padidėjusio maisto suvartojimo, ant svarstyklių galime pamatyti papildomą kilogramą ar du. Atpalaidavus stresą, vandens perteklius paprastai iš organizmo pašalinamas, ir svoris sumažėja.

Emocinis valgymas ir kalorijų perteklius

Lietuvoje, kaip ir kitur pasaulyje, „emocinis valgymas“ nėra svetimas reiškinys. Tyrimai atskleidžia, kad stiprios neigiamos emocijos dažnai skatina rinktis daug cukraus ar riebalų turintį maistą, nes jis laikinai gerina nuotaiką. Tačiau dažni tokie sprendimai didina suvartojamų kalorijų kiekį ir lemia tikrą ilgalaikį svorio augimą. Taigi, nuotaika ir mityba yra neatsiejamos – prasta savijauta gali vesti prie valgymo perteklių tiesiog nesąmoningai.

Neigiamos emocijos ir medžiagų apykaita

Kūno svorio svyravimai dažnai pastebimi po įtemptų periodų ar nusivylimo. Viena iš priežasčių – hormonų veiklos pokyčiai. Stresas mažina leptino (alkio mažinimo hormono) kiekį, didina ghreliną (apetito skatinimo hormoną), o tai ilgainiui silpnina savikontrolę valgymo klausimais. Be to, lėtinis nuovargis lėtina medžiagų apykaitą, todėl organizmas energiją pradeda kaupti kaip atsargas.

Miego trūkumas ir nuotaika

Daug žmonių jaučia, kad bloga nuotaika dažnai lydi miego stoką. Tai – ne sutapimas, nes nepakankamas miegas didina streso hormonų lygį, trikdo apetitą reguliuojančius signalus, sunkina svorio kontroliavimą. Depresinės nuotaikos taip pat gali keisti valgymo režimą – vieni žmonės nustoja valgyti, kiti, atvirkščiai, ieško paguodos maiste.

Skysčių balansas ir nuotaikų svyravimai

Emocinė būsena veikia ne tik apetitą, bet ir skysčių apykaitą. Susinervinus organizmas gali sulaikyti daugiau vandens dėl padidėjusios antidiurezinio hormono sekrecijos, o tai reiškia laikiną svorio padidėjimą. Taip pat, patiriant didelį stresą, žmonės dažnai mažiau juda, o uždelstas limfos nutekėjimas prisideda prie patinimų, kurie gali būti jaučiami kojose ar pilvo srityje.

Menstruacijų ciklas ir emocinės būsenos

Moterų svoris gali ženkliai svyruoti per mėnesį, ypač dėl hormoninių pokyčių menstruacijų ciklo metu. Prieš mėnesines nuotaika dažnai prastėja, o dėl estrogeno ir progesterono svyravimų kūnas sulaiko daugiau vandens. Tokiu laikotarpiu svarbu vertinti kūno svorį labai atsargiai ir susilaikyti nuo impulsyvių sprendimų apie dietas ar aktyvumą.

Dažniausi mitai apie svorį ir nuotaiką

• Mitas: „Nervai sudegina kalorijas.“ Stiprus stresas iš tiesų dažniau sukelia vandens užlaikymą nei realų kalorijų deginimą.
• Mitas: „Jei bloga nuotaika, svorio augimas neišvengiamas.“ Trumpalaikiai nuotaikų svyravimai dažniausiai įtakoja vandens balansą, o ne riebalinio audinio kiekį.
• Mitas: „Staigus svorio šuolis rodo nutukimą.“ Dažniausiai tokie pokyčiai – tai vandens svyravimai ar laikinas skrandžio užsipildymas, o ne riebalų priaugimas.

Kaip stabilizuoti svorį emociniu laikotarpiu?

Jeigu pastebite, kad jūsų svoris stipriai svyruoja dėl psichologinių priežasčių, verta sutelkti dėmesį į streso valdymą ir sveikus kasdienius įpročius:

• Stebėkite savo nuotaikų svyravimus ir užsirašykite, kaip jie koreliuoja su jūsų valgymo įpročiais ir svoriu.
• Reguliaraus miego laikymasis padeda išlaikyti hormonų balansą, mažina stresą ir alkio priepuolius.
• Aktyvus gyvenimo būdas – fizinis aktyvumas ne tik degina kalorijas, bet ir mažina streso hormonų kiekį.
• Praktikuokite sąmoningą valgymą: prieš pasirinkdami užkandį, paklauskite savęs, ar tikrai jaučiate fizinį alkį.
• Nesikiškite į greitus sprendimus dėl svorio ir nelyginkite savęs su kitais – kiekvieno organizmo reakcijos unikalios.

Kada kreiptis į specialistą?

Nors nedideli svorio pokyčiai dėl nuotaikos ir streso yra normali kūno reakcija, dideli ir ilgalaikiai svyravimai gali būti rimtesnių sveikatos sutrikimų ženklas. Jei svoris sparčiai keičiasi be aiškios priežasties ar kartu jaučiate nuolatinį nuovargį, energijos stoką, apatiją, vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar endokrinologu. Kartais būtina išsiaiškinti, ar nėra skydliaukės, antinksčių ar kitų endokrininės sistemos problemų.

Išvada

Emocijos ir nuotaikos – itin svarbūs, tačiau dažnai neįvertinami kūno svorio svyravimo veiksniai. Stresas, liūdesys ar džiaugsmas gali tiesiogiai įtakoti hormonų pusiausvyrą, vandens apykaitą ir net valgymo įpročius. Svarbiausia – stebėti savo organizmo signalus, išmokti valdyti emocinį stresą ir nesureikšminti nedidelių svorio svyravimų kasdien. Prisiminkite, kad sveikata visada svarbesnė už skaičių svarstyklėse, o pastovus gyvenimo būdas ir psichologinis stabilumas ilgainiui atneš geriausius rezultatus.