Kaip dažnas rėmuo rodo emocinius sunkumus?

Rėmuo – nemalonus deginimo jausmas krūtinės srityje – kartais gali pasirodyti visai atsitiktinai, užvalgius aštraus ar riebaus maisto. Tačiau daugeliui žmonių ši problema kartojasi dažniau, negu tikėtasi, ir tampa kasdienio gyvenimo dalimi. Nors dažnai rėmuo siejamas su mityba ar virškinimo sutrikimais, medicininiai tyrimai vis dažniau atskleidžia ir kitą – emocinę – pusę. Gydytojai ir psichologai vis labiau atkreipia dėmesį, kad ryšys tarp streso, nerimo ir dažnesnio rėmens gali būti stipresnis, nei daug kas įsivaizduoja. Kaip dažnai pasikartojantis rėmuo praneša apie mūsų emocinę sveikatą ir kodėl šių signalų nederėtų ignoruoti?

Kas yra rėmuo?

Rėmuo – tai deginantis jausmas už krūtinkaulio, kuris gali plisti į kaklą ar gerklę. Šią būklę sukelia skrandžio rūgšties patekimas į stemplę, kuri nėra prisitaikiusi atlaikyti taip rūgščios terpės. Rėmuo yra vienas GERL (gastroezofaginio refliukso ligos) simptomų, tačiau dažnai pasitaiko ir tiems, kurie nėra susirgę lėtine liga.

Kokie veiksniai dažniausiai sukelia rėmenį?

• Riebus, aštrus ar perdirbtas maistas
• Didelės porcijos ir vėlyvas valgymas
• Alkoholis, kofeinas, gazuoti gėrimai
• Rūkymas
• Nutukimas ar antsvoris, spaudžiantis skrandį
• Nėštumas
• Tam tikri vaistai

Nors mityba ir gyvenimo būdas yra pagrindiniai kaltininkai, vis daugiau patikimų mokslinių šaltinių atkreipia dėmesį – nuolatinis stresas, nerimas arba emociniai sunkumai taip pat gali stiprinti ar išprovokuoti rėmenį.

Emocijų įtaka virškinimo sistemai

Smegenų ir virškinimo trakto ryšys

Žmogaus virškinimo sistema yra glaudžiai susijusi su nervų sistema. Tai vadinama smegenų–žarnyno ašimi. Suprasti šį ryšį padeda įdomus faktas: virškinimo traktas turi netgi savo nervų sistemą – vadinamąją „antrąją smegenų sistemą“ (enterinę sistemą). Ji tiesiogiai reaguoja į emocinius dirgiklius, tokius kaip pyktis, stresas, baimė ar nerimas.

Kaip emocijos gali sukelti rėmenį?

Stresas ar nerimas gali:

• Padidinti skrandžio rūgšties gamybą.
• Silpninti apatinį stemplės rauką – vožtuvą, kuris turėtų neleisti rūgščiai grįžti į stemplę.
• Paveikti mitybos įpročius – paskatinti persivalgymą, greitą valgymą ar nuolatinį užkandžiavimą.
• Sukelti skrandžio motorikos (judėjimo) sutrikimus, kurie trikdo normalų virškinimą.

Medicininiai tyrimai rodo, kad patiriant stresą organizmas išskiria daugiau streso hormonų (pvz., kortizolio), kurie ne tik daro įtaką nuotaikai, bet ir keičia fiziologinius procesus vidaus organuose.

Kaip atpažinti emocinio pobūdžio rėmenį?

Emociniai sunkumai, kurių „auka“ tampa virškinimo sistema, dažniausiai pasireiškia šiais požymiais:

• Rėmuo dažnai prasideda ar sustiprėja patiriant stresą, įtampą, nervinantis dėl darbo ar šeimos reikalų.
• Turite įprotį „užvalgyti“ emocijas arba dažnai valgote be aiškios fizinės priežasties.
• Jaučiate rėmenį, nors keitėte mitybą, atsisakėte pagrindinių dirgiklių, tačiau stresas ar nerimas išliko.
• Rėmens simptomai linkę „keliauti“ kartu su psichologinėmis problemomis, pavyzdžiui, paūmėja blogėjant nuotaikai ar per nerimo epizodus.

Medicininiai tyrimai: ką rodo mokslas?

2015 metais žurnale „World Journal of Gastroenterology“ publikuota apžvalga atskleidė, jog tarp GERL simptomų ir psichologinių veiksnių egzistuoja abipusis ryšys. Žmonėms, kenčiantiems nuo nuolatinio streso ir nerimo, dažniau pasireiškia intensyvesni arba dažnesni rėmens epizodai. Kiti tyrimai parodė, kad psichologiniai sunkumai gali ne tik stiprinti rėmenį, bet ir apsunkinti gydymą bei lėtinti atsigavimą.

Dažniausi mitai apie rėmenį ir emocijas

• Mitas: Rėmuo – tik fiziologinė problema.
  Faktas: Psichologiniai ir emociniai veiksniai kartais ne mažiau svarbūs nei fiziniai dirgikliai.
• Mitas: Jei skauda skrandį ar jaučiate rėmenį, reikia tik keisti mitybą.
  Faktas: Keičiant gyvenimo būdą svarbu įtraukti stresą ir emocijų valdymą.
• Mitas: Rėmuo – nereikšmingas simptomas.
  Faktas: Kartojantis, jis gali pranešti apie rimtesnes sveikatos ar psichikos problemas.

Ką daryti, jei įtariate emocinius veiksnius?

Skirkite laiko savistabai

Sekite, kada ir kokiose situacijose atsiranda ar paūmėja rėmuo. Ar tai susiję su darbiniu, šeimyniniu stresu, nemiga, neišsišnekėjimu ar ilgai užslopintomis emocijomis?

Streso valdymas – svarbus žingsnis

• Mėginkite įtraukti kvėpavimo, relaksacijos ar meditacijos pratimų.
• Venkite persivalgymo arba impulsyvaus užkandžiavimo, kai jaučiatės nervingi.
• Derinkite tvarkingą mitybą su reguliariu fiziniu aktyvumu.

Kreipkitės pagalbos

Nebijokite pasitarti ne tik su gastroenterologu, bet ir psichologu ar psichoterapeutu. Dažnai kompleksinis požiūris leidžia išspręsti ne tik rėmens, bet ir pagrindinės priežasties problemą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma rėmens priežasčių yra nepavojingos, reikėtų neatidėlioti vizito pas gydytoją, jei:

• Rėmuo kartojasi beveik kasdien ir vargina ilgiau nei kelias savaites.
• Simptomai trikdo miegą, trukdo dirbti ar kokybiškai gyventi.
• Pastebite svorio kritimą, kraują išmatose, vemiate.
• Skausmas krūtinėje itin stiprus – tai gali būti ir širdies pažeidimo požymis.

Išvados

Dažnas rėmuo ne visada reiškia tik netinkamą mitybą ar virškinimo bėdas. Nerimas, nuolatinis stresas, emocinis nuovargis gali stipriai paveikti virškinimo sistemą ir tapti rėmens priežastimi. Stebėkite, kaip jūsų organizmas reaguoja į gyvenimo iššūkius, ir nenumokite ranka į šiuos signalus. Rūpindamiesi emocine sveikata, dažnai išvengsite ir pasikartojančio rėmens – tai svarbus žingsnis visapusiškai gerovės link.