Kodėl sunku išbūti ramiai po socialinių renginių?

Po vakarėlio, darbo susitikimo ar šeimos šventės kyla jausmas, tarsi kūnas ir protas „atšoka“ dar ilgai, nors aplinka jau nurimo? Daugelis žmonių patiria sunkumų atsipalaiduoti ar būti ramiai po socialinių renginių. Tai gali pasireikšti kaip nerimas, miego problemos ar net mintis nuolat pergyventi pokalbius ir įvykius galvoje. Tokia būklė yra dažnesnė nei galvojama ir turi mokslinį pagrindą. Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kodėl taip nutinka, aptarsime psichologinius ir fiziologinius procesus, bei pateiksime patikrintus būdus, kaip padėti sau greičiau nurimti po bendravimo su kitais.

Kas vyksta mūsų kūne ir smegenyse socialinių renginių metu?

Streso hormonų suaktyvėjimas

Bendravimas su dideliu žmonių kiekiu ar naujomis situacijomis suaktyvina mūsų organizmo streso sistemą. Šiuo metu išskiriami hormonai – kortizolis, adrenalinas – kurie paruošia kūną „veiksmo režimui“. Ši reakcija padeda būti budriam, greitai reaguoti į aplinkos pokyčius, tačiau kartu aktyvina širdies ritmą, kvėpavimą ir netgi mintis. Nors socialinius renginius dažnai laikome maloniais, organizmui tai vis tiek yra iššūkis, ypač jei žmogus linkęs į nerimą ar introvertiškas.

Smegenų aktyvumo pokyčiai

Socialinė sąveika reikalauja nuolat apdoroti daug informacijos – stebėti veido išraiškas, įsiklausyti, parinkti tinkamus žodžius, numatyti pašnekovo reakcijas. Smegenų tyrimai rodo, kad šiuo metu ypač suaktyvėja prefrontalinė žievė, kuri atsakinga už planavimą, analizę ir emocijų kontrolę. Po renginio šis regionas kartais išlieka aktyvus ilgiau nei norėtųsi, todėl mintys „nerealiai sukasi“, sunku nusiraminti ir užmigti.

Kodėl kai kuriems žmonėms sunku grįžti į ramybę?

Introvertams ir jautresniems – didesnė apkrova

Ne visi žmonės vienodai reaguoja į socialinius įvykius. Tyrimai rodo, kad introvertai ar tie, kurie linkę labiau reaguoti į stimulus, greičiau pavargsta nuo socialinės stimuliacijos. Jų nervų sistema jautresnė, todėl po renginio gali prireikti daugiau laiko atsigauti – kitaip sakant, jų „vidinė baterija“ išsenka greičiau. Taip pat kai kurie žmonės turi polinkį į socialinį nerimą ar perfekcionizmą, dėl ko nuolat analizuoja savo elgesį ar pokalbius net grįžus namo.

Emocinė atmintis ir minčių „pergyvenimas“

Po įspūdingų ar intensyvių įvykių mūsų smegenys mėgsta grįžti prie išgyventų akimirkų, bandydamos analizuoti, ką galėjome padaryti geriau, arba paprasčiausiai vėl išgyvendami emocijas. Taip veikia emocinė atmintis – smegenys „tikrina“ informaciją, kad ateityje panašiose situacijose būtų lengviau adaptuotis. Nors kartais tai padeda mokytis, per didelis minčių „pergyvenimas“ gali trukdyti atsipalaiduoti ir ramiai išbūti dabartyje.

Kiek tai normalu ir kada reikia sunerimti?

Pavieniai atvejai, kai po intensyvaus socialinio renginio sunku užmigti ar atsigauti – įprasta būsena, ypač jei žmogus retai dalyvauja didesniuose susibūrimuose. Tačiau jei tokios problemos kartojasi, trukdo kasdieniam gyvenimui ar sukelia nuolatinį nerimą, verta pasitarti su specialistu – šeimos gydytoju ar psichologu. Kartais nuolatinis neramumas po socialinių renginių yra susijęs su nerimo sutrikimais ar chronišku stresu.

Kas padeda greičiau atgauti ramybę po socialinių renginių?

Sąmoningas kvėpavimas ir relaksacija

• Gilus kvėpavimas (pvz., 4-4-4 technika): Įkvėpkite per keturias sekundes, sulaikykite kvėpavimą keturias sekundes, iškvėpkite per keturias sekundes. Kartokite kelis kartus – ši technika padeda sumažinti streso hormonų kiekį kraujyje.
• Raumenų atpalaidavimas: Sąmoningai įtempkite ir atpalaiduokite skirtingas kūno dalis – tai siunčia signalą smegenims, kad „pavojus praėjo“ ir kūnas gali nurimti.

„Atsijungimas“ nuo minčių

• Rašymas ar dienoraštis: Išrašyti mintis ir emocijas po renginio padeda „iškelti“ iš galvos nuolat pasikartojančias idėjas, sumažina minčių „sukimąsi“.
• Kūrybinė veikla: Piešimas, spalvinimas ar rankdarbiai padeda atitraukti dėmesį nuo analitinio mąstymo. Tai paprastas būdas nukreipti mintis ir sumažinti įtampą.

Fizinis aktyvumas

Nedidelis pasivaikščiojimas, tempimo pratimai ar lengva mankšta padeda organizmui „išdeginti“ susikaupusią įtampą ir grįžti į natūralią pusiausvyrą. Net 15 minučių lauke gali padėti surikiuoti mintis ir pagreitinti atsigavimą po renginio.

Skaitmeninis detoksas

Po socialinių susibūrimų dažnai kyla pagunda naršyti socialiniuose tinkluose ar peržiūrėti nuotraukas. Tačiau tyrimai rodo, kad papildomi stimulus gali tik dar labiau apkrauti smegenis. Bent valandą po renginio verta vengti ekranų ir leisti protui natūraliai persijungti į ramybės režimą.

Mitų paneigimas: „Jei pavargstu po bendravimo – su manimi kažkas negerai“

Vis dar gajus mitas, kad tik drovūs ar socialiai neįgudę žmonės jaučiasi išsekę po susibūrimų. Iš tiesų, net aktyvūs, ekstravertiški asmenys kartais patiria panašius sunkumus – tai priklauso nuo bendros nervų sistemos būklės, atliktos veiklos intensyvumo ir savijautos tą dieną. Ramybės poreikis po socialinio veiksmo – visiškai natūralus. Kai kuriais atvejais, nepaisant draugiškumo ar socialumo, žmogaus nervų sistema gali būti jautresnė, todėl vargti po renginio – visiškai normalu.

Ką gali padaryti ilgalaikėje perspektyvoje?

• Stebėkite savo ribas: Planuokite dieną taip, kad po intensyvių socialinių susitikimų turėtumėte laiko atsigauti – skaitykite, klausykitės ramios muzikos, pasimėgaukite meditacija.
• Mokykitės atpažinti kūno signalus: Jei jaučiate pervargimą, užuot spaudę save dalyvauti kitame renginyje, leiskite sau pailsėti. Ilgainiui lengviau nustatysite, kiek ir kokių susibūrimų jums tinka.
• Praktikuokite dėmesingumą (mindfulness): Meditacijos ir sąmoningo buvimo praktikos stiprina gebėjimą ramiai priimti jausmus, atsisakyti perteklinės analizės ir greičiau grįžti į pusiausvyrą.

Kada pagalvoti apie profesionalią pagalbą?

Jei neramumas po socialinių renginių kartojasi dažnai, trukdo gyvenimo kokybei ar sukelia nuolatinį nerimą, verta pasitarti su psichologu ar psichoterapeutu. Specialistai padės nustatyti galimas priežastis ir kartu sukurti individualų gerovės planą. Kartais už sunkumų išbūti ramiai slepiasi gilesnės emocinės ar psichologinės problemos, kurias lengviau išspręsti su pagalba.

Apibendrinimas: socialinių įvykių nuovargis – natūrali būsena

Sunkumas išbūti ramiai po socialinių renginių – dažnas ir natūralus reiškinys, pagrįstas tiek fiziologinėmis, tiek emocinėmis priežastimis. Žinant, kodėl taip nutinka, galima priimti savo reakcijas be kaltės jausmo ir pasitelkti paprastus, veiksmingus būdus greičiau atgauti vidinę ramybę. Skirkite laiko savo poreikių stebėjimui, ugdykite dėmesingumo įpročius ir nebijokite kreiptis pagalbos, jei to reikia – rūpestis savimi po socialinių įvykių leidžia ilgainiui juos mėgautis dar labiau.