Kaip dažnas širdies permušimas rodo emocinę būklę?

Ar kada nors jautėte, kaip širdis pradeda smarkiai plakti, tarsi „iššoka“ ar permuša, net jeigu fiziškai ilsitės? Šie pojūčiai paprastai vadinami širdies permušimais arba palpitacijomis. Nors daugeliu atvejų tokie širdies sutrikimai nėra pavojingi, jie gali sukelti nerimą. Pastaraisiais metais tyrimai vis dažniau atskleidžia, kad širdies permušimai labai glaudžiai susiję su emocine būkle. Tad kaip suprasti, kada nerimas ar stresinės situacijos iš tiesų siunčia signalus per širdies plakimą, ir kada laikas sunerimti dėl sveikatos?

Kas yra širdies permušimai?

Širdies permušimai (dar vadinami palpitacijomis) – tai subjektyvus pojūtis, kai širdis pradeda plakti stipriau, dažniau, nereguliariai arba „praleidžia“ plakimą. Žmogus gali pajusti smūgį krūtinėje, šiurpulius kakle ar net atrodyt, kad širdis trumpam „sustoja“. Kartais permušimus lydi dusulys, silpnumas ar net baimės jausmas. Svarbu suprasti, kad dažniausiai jie nėra pavojingi ir nesukelia ilgalaikio poveikio jūsų sveikatai, tačiau tiksli jų priežastis – svarbi diagnozės dalis.

Emocinė būklė ir širdis: tiesioginis ryšys

Žmonės dažnai mano, kad širdies plakimo pokyčius lemia tik fizinės problemos: aritmija, aukštas spaudimas ar kiti medicininiai sutrikimai. Vis dėlto, emocijos – nerimas, stresas, baimė ar net stiprus džiaugsmas – taip pat turi didelę įtaką širdies veiklai. Mūsų kūnas reaguoja į emocinius dirgiklius tiek biochemiškai, tiek fiziologiškai. Štai kaip jis „įsijungia“:

• Stresas: sukelia kortizolio, adrenalino ir kitų streso hormonų išsiskyrimą, verčiantį širdį plakti greičiau.
• Ūmi baimė: gali sukelti vadinamąją „kovok arba bėk“ reakciją, per kurią pasireiškia dažnesni ir stipresni širdies permušimai.
• Nerimas: nuolat įtempta nervų sistema gali sukelti nuolatinius ar epizodinius permušimus, nes didėja autonominės nervų sistemos aktyvumas.

Daugybė tyrimų patvirtina, kad emociniai išgyvenimai ne tik padidina permušimų dažnį, bet ir sustiprina žmonių pojūčius, todėl širdies plakimas atrodo labiau pastebimas ir nemalonus.

Kaip nervų sistema reguliuoja širdies plakimą?

Širdį reguliuoja autonominė nervų sistema, kuri skirstoma į simpatinę (skatina aktyvumą) ir parasimpatinę (slopina aktyvumą) dalis. Streso metu simpatinė sistema suaktyvina širdį, todėl ji plaka stipriau. Ilgalaikis stresas ar nerimas išbalansuoja Normalią širdies elektrinę veiklą, imami jausti permušimai netgi po menkiausių išgyvenimų – pavyzdžiui, netikėtai išgėrus kavos ar išgąsdinus garsesniam triukšmui.

Moksliniai tyrimai ir praktinė pastebėjimai

Medicinos mokslininkai pastebi, kad žmonės, patiriantys lėtinį stresą ar turintys nerimo sutrikimų, žymiai dažniau kreipiasi dėl širdies permušimų. Klinikinėje praktikoje tyrimai (pvz., Holterio monitoravimas) dažnai neparodo jokių pavojingų aritmijų, tačiau daugeliui pacientų sunku patikėti, kad jų simptomus sukelia būtent emocinės būklės.

Kada širdies permušimai rodo emocinę priežastį?

Nors širdies permušimų gali atsirasti dėl įvairių fiziologinių sutrikimų (pvz., skydliaukės ligų, širdies aritmijų, elektrolitų pusiausvyros sutrikimų), daugeliu atvejų jie yra susiję su emocinėmis priežastimis. Štai keletas požymių, kad permušimus galėjo išprovokuoti emocinis krūvis:

• Permušimai pasireiškia ar sustiprėja po stipraus streso epizodų ar nerimo priepuolių.
• Pojūčiai atsiranda ilsintis, ypač vakare ar naktį, kai kūnas atsipalaiduoja, bet mintys lieka aktyvios.
• Kartu su permušimais jaučiate kitus nerimo simptomus – prakaitavimą, karščio bangas, nerimą, oro stoką.
• Panašūs pojūčiai praeina nusiraminus, pailsėjus arba naudojantis atsipalaidavimo technikomis.

Kita vertus, jei permušimai lydi stiprus krūtinės skausmas, sąmonės sutrikimai ar alpimai, juos reikėtų vertinti rimtai ir skubiai kreiptis į medikus.

Dažni širdies permušimai: kada kreiptis į gydytoją?

Nors didžiosios daugumos širdies permušimų priežastis – nekenksminga ir susijusi su psichologine būsena, svarbu žinoti, kada būtina profesionali pagalba. Širdies patikra rekomenduojama šiais atvejais:

• Yra šeiminė staigios mirties, rimtų širdies ligų istorija.
• Permušimai dažni, ilgi, stiprūs arba didina blogos savijautos pojūtį.
• Pojūčius lydi galvos svaigimas, alpimas, stiprus silpnumas, skausmas krūtinėje.
• Permušimus pastebite fizinio krūvio metu, o ne tik ramybės būsenoje.

Gydytojas išklausys anamnezę, gali atlikti elektrokardiogramą, Holterio monitoravimą ar kitus tyrimus. Jei rimtesnių sutrikimų nebus nustatyta, dažniausiai bus pasiūlytos gyvenimo būdo korekcijos arba streso valdymo priemonės.

Kaip padėti sau: emocijos ir širdies sveikata

Geroji žinia – jeigu širdies permušimų priežastis yra emocinė įtampa, padėti sau galima patiems ir gana efektyviai. Štai kelios praktinės rekomendacijos:

• Sąmoningas kvėpavimas: lėti, gilūs įkvėpimai ir iškvėpimai gali nuraminti simpatišką nervų sistemą ir sumažinti permušimų dažnį.
• Reguliarus fizinis aktyvumas: judėjimas ne tik stiprina širdį, bet ir mažina streso hormonų kiekį organizme.
• Streso valdymo technikos: joga, meditacija, relaksacijos pratimai mažina nervinę įtampą ir dažnai normalizuoja širdies plakimą.
• Miego rutina: pakankamas poilsis ir reguliarūs miego įpročiai padeda stabilizuoti bendrą savijautą.
• Kofeino ir alkoholio ribojimas: šios medžiagos gali provokuoti aritmijas ir stiprinti permušimus, tad verta jas sumažinti.

Mitai apie širdies permušimus

Viena iš dažnų klaidų – manymas, jog bet koks permušimas būtinai reiškia grėsmingą širdies ligą. Nerimas ar nuolatinė įtampa dažnai sukuria užburtą ratą: žmogus išsigąsta pojūčio, dar labiau įsiklauso į širdį, stiprėja nerimas – ir permušimai kartojasi dažniau. Mediciniškai įrodyta, kad ramybės būsenoje, net jei jaučiate permušimus, dažniausiai pagrindo nerimauti nėra.

Išvados: širdis – emocijų atspindys

Širdies permušimai daugeliu atvejų – tai kūno signalas, jog gyvenime per daug įtampos, streso ar neišsakytų emocijų. Nors visada verta pasikonsultuoti su gydytoju ir išsitirti dėl galimų fiziologinių problemų, dažniausiai permušimus galima suvaldyti pakeitus kasdienius įpročius, išmokus efektyviai nuraminti save. Nes širdis, kaip ir protas, reaguoja ne tik į tai, kas vyksta aplinkoje, bet ir į tai, kaip jaučiamės viduje.