Odos vėžys (melanoma): rizikos veiksniai, sveikatos tikrinimo priemonės, požymiai

Odos vėžys – tai liga, kai pakinta išorinės odos ląstelės ir jos pradeda nekontroliuojamai daugintis. Ši liga yra itin dažna visame pasaulyje ir dažniausiai diagnozuojama tarp visų vėžio formų. Dauguma atvejų užfiksuojami žmonėms, kurių oda šviesi – statistika rodo, kad pusė šviesiaodžių, sulaukusių 65 metų, bent kartą gyvenime serga odos vėžiu. Nors šią ligą galima sėkmingai išgydyti, jos mastas išlieka svarbia visuomenės sveikatos problema. Svarbiausia prevencijos priemonė – saugoti odą nuo saulės ir ultravioletinių spindulių poveikio.

Vėžio tipai

Odos vėžiai iš esmės skirstomi į du pagrindinius tipus: melanomą ir nemetastazinius (nemelanominius) odos vėžius.

Nemelanominiai odos vėžiai

Nemetastaziniai odos vėžiai – dažniausiai pasitaikantys. Bazinių ląstelių karcinoma sudaro apie 75 % visų naujų odos vėžio atvejų, ji auga lėtai, rečiau plinta į kitus organus. Plokščialąstelinė karcinoma ima vystytis kiek agresyviau ir gali plisti dažniau, tačiau vis dar dažniausiai apsiriboja oda. Abi šios formos yra lengvai pastebimos, nes ilgainiui pasirodo odos paviršiuje, todėl diagnozuojamos ankstyvoje, lengvai gydomoje stadijoje.

Kartais diagnozuojami retesni vėžiai, pavyzdžiui, Kaposi sarkoma. Jai būdingi violetinės spalvos odos dariniai. Ši liga dažniau išsivysto dėl nusilpusio imuniteto – pavyzdžiui, vyresniems žmonėms ar tiems, kurių imuninė sistema silpnesnė.

Be to, kai kurie gerybiniai odos pakitimai, kaip aktyninės keratozės (šiurkščios, raudonai pleiskanojančios dėmės saulės paveiktose vietose), bėgant laikui gali peraugti į vėžį.

Melanoma

Kita dažniausia vėžio forma – melanoma. Ji itin agresyvi ir sparčiai plinta, jei nėra laiku pastebima. Melanoma gali atsirasti tiek jau esame apgamo, tiek atrodytų sveikos, įprastos odos vietoje. Vyrams dažniausiai pasireiškia galvos, kaklo arba nugaros srityse, moterims – ant rankų ir kojų. Melanoma taip pat gali plisti į netikėtas vietas – delnus, pėdas, po nagais, burnos, lytinių organų gleivines ar net į akį.

Nors aptikus melanomą anksti ir tinkamai gydant, ligos prognozė dažnai gera, tačiau ši vėžio rūšis vystosi greičiau už kitas ir sugeba greitai išplisti į vidaus organus bei kaulus. Tokiais atvejais gydymas sudėtingėja ir sėkmės tikimybė sumažėja.

Pagrindinės priežastys

Dažniausia odos vėžio išsivystymo priežastis yra ilgalaikis ir dažnas kontaktas su ultravioletine spinduliuote, kurią skleidžia saulė, soliariumai, ultravioletinės lempos ar rentgeno spinduliai. UV spinduliai pažeidžia ląstelių DNR ir skatina piktybinių procesų pradžią.

Bazinių ir plokščialąstelinių vėžio rūšių rizika didžiausia šviesiaodžiams, kurie daug laiko leidžia atviroje saulėje. Melanomos vystymąsi dažnai lemia nudegimai saulėje – ypač vaikystėje patirtas didelis nudegimas dvigubai padidina riziką susirgti melanoma vėliau.

Nemetastazinį odos vėžį gali lemti sąlytis su tam tikromis cheminėmis medžiagomis:

• Anglies derva
• Radiacija, pavyzdžiui, radžio šaltiniai
• Neorganinių arseno junginių turintys insekticidai

Ką lemia genetika ir gyvenimo būdas?

Odos vėžys dažniausiai diagnozuojamas šviesiaodžiams – jų oda natūraliai turi mažiau pigmento melanino, kuris saugo nuo UV spindulių. Rizika aukščiausia tiems, kurie turi:

• Raudonus ar šviesius plaukus
• Mėlynas akis
• Odos pigmento sutrikimų, pavyzdžiui, albinizmą

Daugybė ar išsiskiriančios apgamų formos, ypač neįprasti jų dariniai, taip pat padidina melanomos tikimybę. Nors tamsiaodžiai žmonės odos vėžiu serga rečiau, ši liga vis dėlto gali išsivystyti – dažniau šviesesnėse kūno vietose, tokiose kaip padų ar delnų oda, po nagais.

Gyvenamoji vieta taip pat svarbi – regionuose, kur vyrauja intensyvi saulė, daugiau žmonių diagnozuojamas šis vėžys. Tokiose vietose, kaip Australija ar kitos saulėtos vietovės, odos vėžys paplitęs tarp šviesiaodžių, atvykusių iš mažiau saulėtų regionų.

Vyrams odos vėžys pasitaiko net tris kartus dažniau nei moterims. Didžiausia rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms – dažniausi atvejai nustatomi sulaukus 45–54 metų. Nepaisant to, vis daugiau jaunų žmonių susiduria su šia liga. Rizika padidėja, jei šeimoje jau buvo odos vėžio atvejų.

Gydymo galimybės

Anksti aptiktas odos vėžys beveik visada sėkmingai pagydomas. Gydymo būdas priklauso nuo vėžio tipo, išplitimo ir bendros sveikatos būklės. Dažniausiai taikomi metodai siekia pašalinti ar sunaikinti pakitusias ląsteles bei užkirsti kelią jų dauginimuisi.

• Chirurginis naviko pašalinimas
• Krioterapija
• Spindulinė terapija
• Cheminis ar fotocheminis gydymas
• Lazerių terapija
• Biologinė (imunoterapija)
• Tikslinė terapija (nukreipta į specifines vėžio ląsteles)

Kai įprasti gydymo būdai neefektyvūs arba netinka, galima dalyvauti klinikiniuose tyrimuose – juose išbandomi nauji, inovatyvūs gydymo metodai, kurie gali būti veiksmingesni ar švelnesni organizmui.

Persirgus odos vėžiu (tiek bazinių ar plokščialąsteliniu, tiek melanoma), per artimiausius kelerius metus rizika susirgti dar kartą išlieka didelė. Todėl svarbu reguliariai tikrinti odą ir pasikonsultuoti su gydytoju, jei pastebite naujų ar pakitusių darinių.