Alergijos pagrindai: kas vyksta alerginės reakcijos metu?

Alergija – tai būklė, kai mūsų imuninė sistema pernelyg smarkiai reaguoja į tam tikras aplinkoje esančias medžiagas. Tai gali būti žiedadulkės, naminių gyvūnų pleiskanos, kai kurie maisto produktai ar net vaistai. Organizmas šias medžiagas suvokia kaip grėsmę ir pradeda gintis, nors jos iš tiesų nėra pavojingos.

Kaip alergijos pasireiškia?

Alerginė reakcija įvyksta tuomet, kai imuninė sistema susiduria su alergenu ir pradeda gaminti histaminą bei kitus cheminius junginius. Dėl to atsiranda tokie nemalonūs pojūčiai kaip slogavimas, čiaudulys, akių ašarojimas ar net odos bėrimai. Dažniausi alergenai – ore tvyrančios žiedadulkės, pelėsis, dulkių erkutės, gyvūnų plaukai. Neretai pasitaiko ir alergija maistui, vabzdžių įkandimams ar lateksui.

Kiekvienas alergiškas žmogus gali išgyventi skirtingus simptomus, priklausomai nuo alergeno rūšies ir patekimo į organizmą būdo. Alergenai gali patekti per kvėpavimo takus, suvalgytą maistą, tiesioginį sąlytį su oda ar vabzdžių įkandimą.

Dažniausi alergijos simptomai

• Niežtintys ir ašarojančios akys
• Čiaudulys
• Nosis gali niežėti ir varvėti
• Bendras silpnumas ar prasta savijauta
• Bėrimai, dilgėlinė

Maisto alergijos požymiai

• Dilgčiojimas burnoje
• Lūpų, liežuvio, veido ar gerklės patinimas
• Dilgėlinė
• Pilvo skausmai, vėmimas ar viduriavimas
• Sunkiais atvejais – anafilaksija

Vabzdžių įkandimo reakcija

• Patinimas, paraudimas, skausmas įgėlimo vietoje
• Niežulys ar bėrimas
• Spaudimas krūtinėje, kosulys
• Atsiradus sunkumų kvėpuojant – gali būti anafilaksija

Sunkios alerginės reakcijos

• Skausmas pilve
• Nerimas
• Spaudimas ar tempimas krūtinėje
• Kosulys
• Viduriavimas
• Dusulys ar rijimo sunkumai
• Svaigulys
• Veido, akių ar liežuvio patinimas
• Anafilaksija

Susidarius sunkiai alerginei reakcijai būtina skubi pagalba.

Anafilaksijos pavojus

Nors kai kurios alerginės reakcijos būna švelnios, pasitaiko ir itin pavojingų – anafilaksija gali kelti tiesioginę grėsmę gyvybei. Dažniausi anafilaksijos požymiai yra viso kūno bėrimai, švokštimas, kvėpavimo sunkumai, užgultas ar patinęs gerklės plotas, veido patinimas, kitų kūno dalių tirpimas ar dilgčiojimas.

Pastebėję anafilaksijos požymius, turite iškart panaudoti adrenalino injekciją ar purškalą, jei tokį turite, ir laukti pagerėjimo. Jei simptomai neišnyksta arba įrankio neturite – nedelskite ieškoti medicininės pagalbos.

Kaip nustatoma alergija?

Alergijos tyrimas leidžia suprasti, ar jūsų organizmas reaguoja į tam tikras medžiagas. Reakcija patvirtinama nustatant imunoglobulino E (IgE) antikūnų gamybą.

Taikomi skirtingi tyrimų metodai, parenkami pagal nusiskundimus ir įtariamus alergenus.

Odos dūrio arba įbrėžimo testas

Dažniausias metodas – oda dūriama ypač smulkiu adatos galiuku su alergeno lašeliu. Arba ant odos užlašinama alergeno ir ji kiek įbrėžiama. Paprastai bandomos kelios skirtingos medžiagos iš karto. Lokali reakcija (bėrimas, mažos pūslės) matoma per 15 minučių.

Intraderminis odos testas

Kai odos dūrio testas neparodo rezultato, gydytojas gali suleisti nedidelį kiekį alergeno į išorinį odos sluoksnį ir stebėti reakciją.

Pleistro testas

Jis skirtas kontaktinei alergijai nustatyti, kai alergenas sukelia bėrimą kontaktuodamas su oda. Ant odos klijuojamas pleistras su alergenu ir laikomas kelias dienas. Vėliau gydytojas įvertina, ar atsirado reakcija.

Kraujas tyrimas

Imamas kraujo mėginys, ištyrus nustatomas IgE antikūnų kiekis reaguojant į įvairius alergenus. Kartais šis tyrimas rodo daugiau klaidingų teigiamų rezultatų.

Provokacinis (provokacijos) testas

Atliekamas gydytojo priežiūroje, dažniausiai įtarus reakciją maistui ar vaistams. Pacientas gauna mažą kiekį įtariamo alergeno ir yra stebimas klinikoje, kad prireikus būtų galima greitai suteikti pagalbą.

Prieš atliekant alergijos tyrimus patartina kelias dienas nevartoti alergiją slopinančių vaistų, nes jie gali iškraipyti rezultatus.

Mityba ir alergijos

Visų alergijų visiškai išgydyti kol kas neįmanoma, tačiau pasirinkta mityba gali turėti įtakos simptomų sunkumui.

Polinesočiosios riebalų rūgštys

Vyksta tyrimai, ar omega-3 riebalų rūgštys gali sumažinti kvėpavimo takų ligų ir alergijos riziką vaikystėje. Šių rūgščių gausu riebių žuvų mėsoje (lašišoje, tunuose, skumbrėje), taip pat linų sėmenyse, chia sėklose, graikiniuose riešutuose. Omega-3 padeda slopinti uždegimą organizme, o kai kurių tyrimų duomenimis, vaikai, kurių kraujyje daugiau šių rūgščių, paauglystėje rečiau serga alerginiu rinitu.

Mediterraninė dieta

Kiti tyrimai rodo, kad vaikai, valgantys daug daržovių, vaisių, pilno grūdo duonos ir įvairių ankštinių produktų – klasikinės Viduržemio jūros dietos dalis – rečiau serga šienlige.

Kaip valdyti alergiją?

Efektyviausi būdai suvaldyti alergiją:

• vengti alergenų, kai įmanoma,
• vartoti gydytojo paskirtus vaistus,
• jei reikia – apsvarstyti imunoterapiją (alergijos „skiepai“), kuri moduliuoja imuninį atsaką į alergeną. Šis gydymas gali užtikrinti ilgalaikį pagerėjimą, tačiau reikia kantrybės – kursas paprastai trunka 3–5 metus, o kaina būna gana didelė. Pozityvus gydymo efektas dažnai išlieka net ir pabaigus kursą.