Esminis tremoras: priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas

Esminis tremoras – tai judesių sutrikimas, dėl kurio atsiranda nevalingi, pasikartojantys ir ritmiški kūno drebėjimai. Dažniausiai jie paveikia abi rankas, ypač ankstyvoje stadijoje. Ilgainiui ši būklė progresuoja ir gali apimti kitus kūno regionus: rankas, galvą, balso stygas, žandikaulį, veidą, liemenį ar net kojas. Progresavimas paprastai lėtas, todėl dažnai į gydytoją kreipiamasi tik po daugelio metų.

Kas lemia esminį tremorą?

Tiksli priežastis, dėl kurios išsivysto esminis tremoras, nėra žinoma. Maždaug pusei atvejų nustatoma, kad liga paveldėta iš artimųjų, tačiau pagrindinis atsakingas genas kol kas nėra identifikuotas. Manoma, kad susirgimą provokuoja įvairūs veiksnių deriniai, tarp jų ir aplinkos įtaka.

• Tremoras gali pasireikšti net ir tiems, kurių šeimoje ši liga nebuvo nustatyta.
• Net šeimos nariams liga pasireiškia nevienodu amžiumi.
• Tarp dvynių gali sirgti tik vienas.

Mokslininkai mano, kad pokyčiai tam tikrose smegenų srityse gali trukdyti smegenėlėms tinkamai koordinuoti raumenų veiklą.

Genetika ir paveldimumas

Apie pusę esminio tremoro atvejų siejama su paveldimumu iš tėvų. Dažnai liga perduodama autosominiu dominantiniu būdu. Tai reiškia, kad sergantis žmogus turi 50% tikimybę perduoti šią būklę savo vaikui. Tačiau galimybę susirgti lemia ir įvairūs aplinkos veiksniai.

Kas gali sukelti panašius drebėjimus?

Esminis tremoras – dažniausia padėtinių ar veiklos metu išryškėjančių drebėjimų priežastis. Tokie drebuliai ypač pastebimi, kai atliekami judesiai, pavyzdžiui, kai siekiama daikto. Apskaičiuojama, kad esminį tremorą turi apie 5% žmonių.

• Kitos nervų sistemos ligos: Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, insultas
• Skydliaukės hiperfunkcija
• Kepenų ar inkstų funkcijos nepakankamumas
• Cukraus kiekio kraujyje svyravimai
• Stresas, nerimas, stiprus nuovargis
• Didelė kofeino dozė
• Sąlytis su sunkiųjų metalų junginiais ar nuodingomis medžiagomis, pavyzdžiui, gyvsidabriu ar pesticidais
• Kai kurie vaistai, įskaitant tam tikrus cheminius preparatus ir vaistus nuo astmos ar nervų ligų

Kas dažniausiai serga esminiu tremoru?

Esminis tremoras – labiausiai paplitęs judesių sutrikimas. Jis gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai pasireiškia paauglystėje arba vėliau – tarp keturiasdešimties ir penkiasdešimties metų. Jei liga pastebima jaunesniame amžiuje, dažnai tai siejama su paveldimumu.

Kaip atrodo esminio tremoro simptomai?

• Drebulys, geriausiai pastebimas rankose (rečiau – kojose ar pėdose)
• Sunkumai atliekant veiksmus: rašant, naudojantis įrankiais
• Virpantis, drebantis balsas
• Nekontroliuojamas galvos linkčiojimas
• Drebulys sustiprėja judesio metu, o ramybės būsenoje būna mažesnis
• Sustiprėjimas suvartojus kofeino, vartojant tam tikrus vaistus ar patiriant stresą
• Laikinas pagerėjimas po nedidelio kiekio alkoholio
• Simptomų progresavimas su amžiumi
• Ne visada drebėjimai pasireiškia abiejose kūno pusėse vienodai

Pagal Tarptautinės judesių sutrikimų draugijos kriterijus, diagnozei svarbus nuolatinis ir abipusis rankų ir dilbių drebulys, kuris išlieka įvairiose padėtyse ir yra stebimas aplinkiniams. Drebulys taip pat gali pasireikšti galvos, balso, kitų kūno dalių raumenyse.

Susijusios sveikatos problemos

Zmonės, patiriantys esminį tremorą, dažniau susiduria ir su kitais sveikatos sutrikimais. Pasitaiko šių gretutinių būklių:

• Padidėjęs kraujo spaudimas
• Skausmo sindromai
• Didelis riebalų kiekis kraujyje
• Miego sutrikimai, nuovargis
• Cukrinis diabetas
• Nerimo ir depresijos sutrikimai
• Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis

Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad esminiu tremoru sergantys žmonės patiria didesnę Parkinsono ligos ar demencijos riziką, tačiau šie duomenys nėra vienareikšmiški.

Kaip diagnozuojamas esminis tremoras?

Diagnozė dažniausiai pradedama nuo pokalbio apie sveikatos ir šeimos istoriją bei apžiūros. Tyrimo metu atliekamas neurologinis ištyrimas – vertinamas raumenų tonusas, jėga, refleksai, pusiausvyra, kalba. Svarbu nustatyti, ar drebulys atsiranda ramybėje ar judant, kurioje kūno pusėje pasireiškia, bei užfiksuoti drebulio dažnį ir stiprumą.

Norint atmesti kitas galimas drebėjimo priežastis, gali būti atliekami kraujo ar šlapimo tyrimai, taip pat skiriami smegenų vaizdavimo tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar nėra pažeidimų. Elektromiograma gali padėti išsiaiškinti, ar problema susijusi su raumenimis ar nervais, registruojant nevalingą raumenų veiklą ir jų reakciją į nervinį dirginimą.

Prireikus, gydytojas gali įvertinti Jūsų gebėjimą atlikti kasdienes užduotis – pavyzdžiui, praktiškai stebėti, kaip sekasi rašyti ar valgyti.

Kaip gydomas esminis tremoras?

Daugelis žmonių, kuriems tremoras nesukelia didelių kasdienio gyvenimo sunkumų, gydymo gali nereikėti.

Kai simptomai trukdo kasdienėms veikloms, siūlomi įvairūs sprendimai:

Vaistai

Kartais tenka išbandyti kelias skirtingas vaistų grupes, kol randamas tinkamiausias variantas. Dažniausiai skiriami šie medikamentai:

• Primidonas
• Propranololis

Jie slopina nervinių signalų perdavimą, mažindami drebėjimą.

Kiti pagal klinikinius tyrimus veiksmingi vaistai gali būti:

• Alprazolamas
• Atenololis
• Klonazepamas
• Gabapentinas
• Metoprololis
• Pregabalinas
• Topiramatas
• Zonisamidas

Kai kuriais atvejais, esant galvos ar balso stygų drebėjimui, taikomos botulino toksino injekcijos; jos gali palengvinti ir rankų drebėjimą, jei įprastiniai vaistai nepadeda.

Priedai ir adaptaciniai įrenginiai

Yra daug įvairių pagalbinių priemonių, kurios gali padėti sumažinti drebėjimą ar palengvinti kasdienį gyvenimą – pavyzdžiui, svarmenys ant riešų ar specialūs valgymo įrankiai. Naujos kartos prietaisai gali automatiškai kompensuoti drebulį – tai padeda patogiau rašyti ar valgyti.

Stiprus stresas ar nerimas gali apsunkinti tremoro kontrolę, todėl neretai rekomenduojama mokytis atsipalaidavimo technikų ar taikyti biofeedback metodus.

Chirurginis gydymas

• Gilioji smegenų stimuliacija (DBS) – efektyviausias chirurginis gydymo būdas, galintis palengvinti 70–90% rankų drebėjimų. Atliekant šią procedūrą, į thalamus sritį smegenyse įvedamas elektrodas, kuris sujungiamas su po oda implantuotu stimuliatoriumi. Silpni, neskausmingi elektros impulsai slopina netvarkingus signalus ir padeda numalšinti drebėjimą.
• MRI kontroliuojamas aukšto intensyvumo ultragarsas – procedūra, kurios metu smegenyse specialiu ultragarsu paveikiama ta dalis, kuri lemia tremorą. Ji neskausminga, nereikia chirurginės intervencijos, taikoma be narkozės. Nepaisant to, ne visiems pacientams pagerėjimas būna ilgalaikis.
• Radiochirurginis gama peilio metodas (gama peilio talamotomija) – šiuo atveju taikoma didelės energijos gama spinduliuotė, kuria sunaikinamos tremorą sukeliančios smegenų ląstelės. Šis metodas taikomas rečiau dėl išaugusios rizikos vėliau susirgti navikais.

Ar galima ligos išvengti ar visiškai pasveikti?

Kadangi nėra aiškaus esminio tremoro atsiradimo mechanizmo, profilaktikos priemonių taip pat nėra. Kol kas nėra ir gydymo, visiškai pašalinančio tremorą, tačiau simptomus galima kontroliuoti vaistais ir tam tikromis procedūromis. Gydymo planas parenkamas individualiai ir gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, palengvinančius kasdienybę.

Esminis tremoras trumpai

Šis sutrikimas – viena dažniausių nevalingo judėjimo priežasčių, dažniausiai pasireiškianti rankų drebėjimu. Jei simptomai netrukdo kasdieniam gyvenimui, gydymo gali neprireikti, tačiau esant sunkumams, yra daug gydymo galimybių.