Kodėl atsiranda skausmas krūtinėje po sunkaus pokalbio?

Skausmas krūtinėje dažniausiai siejamas su rimtomis medicininėmis būklėmis, tokiomis kaip širdies ar plaučių ligos. Tačiau daugeliui žmonių krūtinės diskomfortas ar net spustelėjimas atsiranda po stipraus emocinio sukrėtimo arba įtempto pokalbio. Šis pojūtis gali būti bauginantis, tačiau dažnai jo priežastys nėra susijusios su gyvybei pavojingomis ligomis. Kas iš tiesų vyksta mūsų kūne po emocinės įtampos ir kodėl pasireiškia skausmas krūtinėje? Pažvelkime detaliau, kaip emocijos ir fizinė sveikata susijusios.

Kaip emocijos veikia kūną?

Ryšys tarp streso ir fizinių simptomų

Emocijos – ypač stiprios, tokios kaip pyktis, baimė ar intensyvus nerimas – sukelia viso organizmo reakciją. Net trumpas, bet intensyvus pokalbis gali būti „stresinis dirgiklis“, aktyvuojantis simpatinę nervų sistemą ir vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją. Didėja širdies susitraukimų dažnis, kraujospūdis, raumenys įsitempia, kvėpavimas gali tapti greitesnis. Dėl streso organizme išsiskiria hormonas kortizolis ir adrenalinas. Tokia grandininė reakcija padeda mūsų kūnui pasiruošti veikti, tačiau tuo pačiu gali pasireikšti fiziniai simptomai.

Kas nutinka krūtinėje?

Krūtinės srityje yra daug raumenų, kraujagyslių, nervų ir organų. Esant stresui ar stiprioms emocijoms, kvėpavimas gali tapti paviršutiniškas, padažnėja širdies plakimas, įsitempia trapeciniai ir kiti viršutinės kūno dalies raumenys. Dėl to dažnai jaučiamas spaudimas arba maudimas krūtinės srityje, kuris išnyksta nusiraminus.

Medicininės priežastys, nesusijusios su širdies ligomis

Raumenų įtampa ir krūtinės skausmas

Vienas dažniausių ne širdies kilmės krūtinės skausmų šaltinių yra įsitempę krūtinės, pečių juostos ar tarpšonkauliniai raumenys. Psichologinis stresas sąlygoja raumenų spazmus ar net trumpalaikį jų sustingimą. Spaudimas, maudimas ar diegliai tokio pobūdžio paprastai būna aštrūs, lokalizuoti, nemigracija į kitus organus, dažnai jaučiami spaudžiant tam tikrą vietą ranka.

Virškinamojo trakto reakcijos

Stresas veikia ne tik raumenis, bet ir mūsų virškinimo sistemą. Kartais po sunkaus pokalbio gali padažnėti rūgščių išsiskyrimas skrandyje, atsirasti rėmuo ar stemplės spazmai, kurie pasireiškia deginimu, spaudimu ar net aštriu skausmu krūtinėje. Tokį skausmą ypač dažnai patiria žmonės, linkę į gastritą arba gastroezofaginio refliukso ligą.

Neurogeniniai veiksniai

Nervų sistema taip pat stipriai reaguoja į stiprius jausmus. Kai kurie žmonės patiria vadinamus somatinius simptomus – kai psichologinės įtampos metu pasireiškia realus fizinis diskomfortas, net ir be jokio organinio pažeidimo. Dažnai pasitaiko, kad žmonės sako jaučiantys „gumulo“ jausmą gerklėje, šalčio bangas ar dilgčiojimą krūtinėje būtent streso metu.

Kada verta sunerimti?

Nors dažniausiai emocinio streso sukeltas krūtinės skausmas nėra pavojingas, svarbu įvertinti savo simptomus atsakingai. Jei krūtinės skausmas jaučiamas ilgiau nei 10-15 minučių, stiprėja, plinta į kairę ranką, žandikaulį ar petį, jį lydi kvėpavimo pasunkėjimas, šaltas prakaitas, pykinimas ar alpimo jausmas – būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai gali signalizuoti apie širdies infarktą ar kitas rimtas būkles.

Kaip atskirti emocinio streso sukeltą skausmą nuo kitų priežasčių?

• Paprastai prasideda iškart ar netrukus po stipraus išgyvenimo ar pokalbio
• Skausmas dažnai lokalizuojasi paviršiuje, apibūdinamas kaip spaudimas ar maudimas
• Dings­ta ar sumažėja, kai nusiraminate, giliai kvėpuojate arba atsigulate
• Retai plinta į kitus organus, nėra lydimas intensyvaus prakaitavimo ar didelio dusulio

Vis dėlto bet koks naujai atsiradęs krūtinės skausmas, ypač jei anksčiau to nepatyrėte, turėtų būti įvertintas gydytojo, kad būtų pašalintos rimtesnės priežastys.

Patarimai, kaip valdyti krūtinės diskomfortą po emocinės įtampos

Streso mažinimo būdai

• Praktikuokite lėtą, gilų kvėpavimą: ramus įkvėpimas per nosį, iškvėpimas per burną padeda atpalaiduoti raumenis ir sumažinti įtampą.
• Pabandykite raumenų atpalaidavimo pratimus, tempimo arba trumpą pasivaikščiojimą.
• Skirkite laiko sau – meditacija, dėmesio valdymo (mindfulness) technikos mažina neigiamą streso poveikį kūnui.
• Lėtai išgerkite stiklinę vandens, susitelkite į kvėpavimą arba prisilietimą prie krūtinės – tai siunčia signalą kūnui nusiraminti.
• Jei tokia situacija kartojasi dažnai, pasitarkite su gydytoju ar psichologu. Kartais naudingi kvėpavimo, relaksacijos mokymai ar psichoterapija.

Dažniausi mitai apie krūtinės skausmą ir emocijas

• Mitas: „Jei jau skauda krūtinę, vadinasi, sergu širdies liga.“
  Realybėje didžioji dalis krūtinės skausmų, ypač jaunesniame amžiuje, kyla būtent dėl streso.
• Mitas: „Krūtinės skausmas dėl streso nėra rimtas, todėl jį galima ignoruoti.“
  Net jei simptomą sukelia emocijos, jis nurodo, kad kūnas reaguoja į patiriamą įtampą. Nuolatinis stresas gali ilgainiui paveikti ir širdies, ir bendrą organizmo sveikatą.

Išvada

Krūtinės skausmas po sunkaus pokalbio dažniausiai yra natūralus organizmo atsakas į emocinį stresą. Tai gali pasireikšti įsitempus raumenims, pagreitėjus kvėpavimui ir širdies plakimui ar net dėl virškinimo sistemos reakcijų. Tačiau visada svarbu atkreipti dėmesį į savo organizmo signalus ir, jei kyla abejonių ar simptomai atrodo neįprasti, neatidėlioti kreipimosi į specialistą. Mokykitės atpažinti streso požymius ir valdyti emocines situacijas – tai ne tik sumažins diskomfortą, bet ir apsaugos jūsų sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje.