Kaip nuolatinis nerimas gali lemti alergines reakcijas

Nuolatinis nerimas ar stresas daugeliui siejasi su emocine įtampa, nemiga ar virškinimo sutrikimais. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai vis dažniau atskleidžia ryšį tarp psichinės sveikatos ir imuninės sistemos veiklos. Viena iš intriguojančių šio ryšio apraiškų – tai, kaip nuolatinis nerimas gali paskatinti ar pasunkinti alergines reakcijas organizme. Straipsnyje aptarsime, kaip stresas veikia imuninę sistemą, kokį vaidmenį atlieka psichosomatiniai mechanizmai, bei pateiksime praktiškų patarimų, siekiant sumažinti šių problemų poveikį kasdieniam gyvenimui.

Kaip veikia alergijos organizme?

Alergija – tai imuninės sistemos atsakas į paprastai nekenksmingas medžiagas, tokias kaip žiedadulkės, dulkių erkutės ar tam tikri maisto produktai. Organizmas jas klaidingai atpažįsta kaip grėsmę ir pradeda gaminti antikūnus, kurie sukelia uždegiminius procesus. Alergijos simptomai gali būti lengvi arba sunkūs, nuo niežulio, slogos ar odos bėrimų iki pavojingos anafilaksinės reakcijos.

Kas sukelia alerginę reakciją?

• Imuninės sistemos hiperaktyvumas
• Paveldimumas ir genetinis polinkis
• Aplinka ir gyvenimo būdas

Nors pagrindinės alergijų priežastys yra aiškios, vis daugiau tyrimų rodo, kad psichologinė būsena ir nuolatinis nerimas gali veikti kaip papildomas veiksnys, sustiprinantis organizmo polinkį į alergines reakcijas.

Koks ryšys tarp nerimo ir alerginių reakcijų?

Stresas – tai natūralus kūno atsakas į grėsmę, kai išsiskiria streso hormonai (kortizolis, adrenalinas). Šie hormonai trumpalaikėje perspektyvoje mobilizuoja organizmą susidoroti su pavojumi, tačiau ilgalaikis ar nuolatinis nerimas pradeda trikdyti normalų kūno sistemų darbą. Viena iš sistemų, kuriai tai daro didelę įtaką – imunitetas.

Imuninės sistemos reakcija į stresą

Nuolat patiriant nerimą, ima veikti vadinamoji „kovos arba bėgimo” (angl. fight or flight) reakcija. Tuomet padidėja streso hormonų lygis, kurie veikia įvairius biologinius procesus. Tyrimai rodo, kad chroniškas stresas gali:

• Padidinti uždegimą organizme, o tai gali išprovokuoti ar paaštrinti alergines reakcijas
• Slopinti efektyvią imuninės sistemos funkciją, todėl kūnas tampa jautresnis alergenams
• Pakeisti kvėpavimo takų, odos ar kitų organų jautrumą aplinkos dirgikliams

Psichosomatinis poveikis alergijoms

Psichosomatinės reakcijos – tai fiziniai simptomai, kuriuos lemia psichologiniai veiksniai. Pastebėta, kad kai kurios alerginės reakcijos, pavyzdžiui, astmos priepuoliai ar odos bėrimai, pasireiškia ar sustiprėja būtent stresinėse situacijose. Moksliniai tyrimai rekomenduoja nelaikyti tokių simptomų tik „įsivaizduojamais”, nes jie yra tikri ir biologiškai pagrįsti – per nuolatinį stresą į organizmą išsiskyrę mediatoriai keičia imuninio atsako eigą ir stiprumą.

Moksliniai tyrimai ir faktai

Paskutinio dešimtmečio tyrimai vis dažniau patvirtina, kad psichologiniai stresoriai gali būti alerginių ligų provokuojantis arba sunkinantis veiksnys. 2019 m. atlikta metaanalizė („Frontiers in Psychology”) rodo, kad žmonės, nuolat patiriantys nerimą ar depresiją, dažniau kenčia nuo alerginio rinito, astmos epizodų ar netgi maisto alergijų paūmėjimų. Kitas tyrimas parodė, kad vaikai, augantys didesnėje psichologinėje įtampoje, turi didesnę tikimybę išsivystyti atopiniam dermatitui ar alerginei slogai.

Šie duomenys ne tik papildo klinikinius stebėjimus, bet ir paaiškina, kodėl imuninė sistema tampa jautresnė – streso hormonai sistemos reguliaciją išbalansuoja, todėl alergenas gali sukelti stipresnį atsaką.

Mitai apie nerimą ir alergijas

• Mitas: stresas sukelia alergiją nuo nulio.
  Paprastai stresas nesukelia naujos alergijos (jei žmogus neturi polinkio ar kontakto su alergenu), tačiau gali paskatinti jau egzistuojančios alergijos simptomų paūmėjimą.
• Mitas: alergija – tik fizinis procesas.
  Alergija – tai kompleksinis reiškinys, kuriame dalyvauja ir psichologiniai mechanizmai. Psichinė būklė gali stipriai keisti alerginės reakcijos eigą ir stiprumą.
• Mitas: jei nerimauju, alergijos tik įsivaizduojamos.
  Simptomai, kuriuos lemia stresas, nėra mažiau tikri ar stiprūs. Jie reikalauja tiek pat dėmesio ir gydymo kaip ir alergijos, kurias sukelia fiziniai veiksniai.

Patarimai, kaip valdyti nerimą ir saugoti sveikatą

Nors alerginių ligų paveldimumas ar kontakto su alergenu išvengti dažnai nepavyksta, galima imtis veiksmų, kad nuolatinis nerimas neapsunkintų situacijos. Štai keletas rekomendacijų:

• Reguliari fizinė veikla – fizinis aktyvumas mažina streso hormonų lygį ir stiprina imuninę sistemą.
• Meditacija ir sąmoningas kvėpavimas – šios technikos padeda sumažinti nerimą, o kai kurie tyrimai rodo, kad jos gali netgi mažinti alergijų simptomų intensyvumą.
• Pakankamas miegas – neišsimiegojimas dar labiau pažeidžia organizmo apsaugines funkcijas, didina uždegimo lygį.
• Pokalbiai su specialistais – jei nerimo lygis aukštas, svarbu kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, nes ilgalaikis stresas turi daugybę neigiamų pasekmių sveikatai.
• Alergijų kontrolė – laikykitės gydytojo rekomendacijų dėl alergenų vengimo, vartokite paskirtus vaistus ir stebėkite simptomų pokyčius streso laikotarpiais.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pastebite, kad alergijos simptomai dažnėja ar stiprėja nerimo periodais, verta pasitarti ne tik su alergologu, bet ir su psichologu ar psichiatru. Jei atsiranda kvėpavimo sutrikimų, stiprior odos reakcijos ar kitos pavojingos būklės – nedelskite kreiptis pagalbos. Kompleksinis požiūris į sveikatą leidžia efektyviau valdyti tiek psichologinius, tiek fizinius simptomus.

Išvados ir rekomendacijos kasdienai

Nuolatinis nerimas ir stresas – nematomi, bet galingi sveikatos priešininkai, galintys ne tik paveikti savijautą, bet ir padidinti alerginių reakcijų riziką ar jų intensyvumą. Rūpinkitės psichinės sveikatos stiprinimu, neatidėliokite vizito pas specialistus, jei jaučiate, kad streso valdyti nebegalite savarankiškai. Atminkite, kad alergijos ir nerimas dažnai susiję, tad norint jaustis geriau – būtina atkreipti dėmesį į abiejų šių veiksnių kontrolę.