Kaip ilgalaikis stresas keičia plaukų augimą

Stresas yra neišvengiamas šiuolaikinio žmogaus palydovas, galintis paveikti ne tik mūsų emocinę savijautą, bet ir fizinę sveikatą. Daugelis žmonių pastebi, kad ilgai patiriant įtampą, ima keistis plaukų būklė ar net pradeda retėti. Tačiau kaip iš tikrųjų ilgalaikis stresas veikia plaukų augimą? Remiantis naujausiais tyrimais ir medicinos žiniomis, šiame straipsnyje aiškiname, kokie mechanizmai slypi už šio proceso, kokie simptomai gali išduoti stresinį plaukų slinkimą ir kaip užtikrinti sveiką plaukų augimą net sudėtingu laikotarpiu.

Kaip vyksta plaukų augimas?

Norint suprasti streso poveikį plaukams, pirmiausia svarbu žinoti, kaip auga plaukai. Kiekvienas plaukas ant mūsų galvos auga trimis skirtingais ciklais:

• Anageno fazė: aktyvaus augimo laikotarpis, trunkantis nuo 2 iki 7 metų.
• Katalageno fazė: trumpa pereinamoji stadija, trunka apie 2–3 savaites.
• Telogeno fazė: ramybės laikotarpis, kai plaukas palieka folikulą ir iškrenta, trunka iki 3 mėnesių.

Stresas gali sutrikdyti šias fazes, ypač paskatindamas daugiau plaukų anksčiau laiko pereiti į telogeno fazę – dėl to staiga padaugėja iškrentančių plaukų.

Ilgalaikis stresas ir jo poveikis plaukų augimui

Kokie hormonai „kalti“?

Pagrindinis su stresu susijęs hormonas yra kortizolis. Ilgalaikis jo padidėjimas gali sutrikdyti daugybę organizmo funkcijų, įskaitant plaukų folikulų veiklą. Kortizolis ne tik tiesiogiai veikia plaukų ciklą, bet ir gali slopinti kitų hormonų, reikalingų normaliam plaukų augimui, gamybą.

Kaip stresas pažeidžia plaukų folikulus?

Stresas sukelia uždegiminius procesus organizme. Tyrimai rodo, kad dėl uždegimo gali būti pažeidžiami plaukų folikulai, todėl plaukai tampa silpnesni, pradeda lūžinėti ar net iškrenta. Lėtinis uždegimas ypač žalingas, nes ilguoju laikotarpiu folikulai gali būti negrįžtamai pažeisti.

Streso įtaka imunitetui ir plaukų ligoms

Stresas taip pat veikia imuninę sistemą, kartais ją suklaidindamas ir paskatindamas ją pulti savo organizmo audinius – įskaitant plaukų folikulus. Viena iš tokių būklių yra alopecija areata, kai imuninė sistema naikina plaukų folikulus, sukeldama židininį plikimą.

Dažniausios su stresu susijusios plaukų problemos

• Teloginė efliuvija: tai dažniausia su stresu susijusi plaukų slinkimo forma, kai dėl svarbaus gyvenimo įvykio (ligos, netekties, sunkumų darbe) po kelių mėnesių pastebimas ryškus, bet paprastai laikinas plaukų kritimas.
• Trichotilomanija: psichologinis sutrikimas, kai žmogus nesąmoningai ar sąmoningai rakinėja ar peša plaukus iš streso ar įtampos.
• Alopecija areata: autoimuninė liga, kurios pėdsakas dažnai susijęs su intensyviu stresu.

Kokie simptomai turėtų susirūpinti?

Nors kasdien prarasti 50–100 plaukų yra visiškai įprasta, kai kurie ženklai gali rodyti streso įtakotą plaukų slinkimą:

• Ryškus plaukų kiekio sumažėjimas per trumpą laiką
• Pastebimi retėjantys plaukų lopai (ypač centrinėje galvos dalyje ar ties smilkiniais)
• Lūžinėjantys, itin ploni ar neįprastai sausėję plaukai
• Galvos oda įsitempusi, niežtinti ar paraudusi

Mitai apie stresą ir plaukų slinkimą

• Stresas sukelia negrįžtamą nuplikimą: Dažniausiai su stresu susijęs plaukų slinkimas yra laikinas, atstačius emocinę pusiausvyrą ir tinkamą priežiūrą, dauguma žmonių grįžta į įprastą plaukų tankį.
• Plaukų dažymas, šampūnai ar kosmetika stiprina streso padarinius: Nors agresyvios priemonės gali pakenkti plaukams, jinai streso įtaka daugiausia veikia iš vidaus, per hormoninius ir uždegiminius procesus.
• Plaukai gali pašviesėti per naktį nuo streso: Šis įsitikinimas neturi mokslinio pagrindo – natūrali plaukų spalva nepasikeis staiga dėl streso.

Kaip sau padėti: rekomendacijos streso mažinimui ir plaukų stiprinimui

Nors išvengti visų stresinių situacijų ne visada įmanoma, yra būdų, kaip sumažinti neigiamą streso poveikį organizmui ir plaukams:

Valdykite stresą kasdien

• Reguliariai sportuokite – fizinis aktyvumas mažina kortizolio lygį.
• Skirkite laiko meditacijai, jogai ar kvėpavimo pratimams.
• Pakankamai ilsėkitės ir laikykitės miego režimo.

Rūpinkitės mityba

• Gerkite pakankamai vandens – dehidratacija silpnina plaukų folikulus.
• Vartokite maisto produktus, turinčius geležies, cinko, biotino, vitamino D ir B grupės vitaminų.

Saugokite galvos odą

• Venkite per karštų dušų ir agresyvių priemonių.
• Jei reikia, naudokite gydomuosius arba stiprinančius losjonus, pasitarkite su specialistu.

Kreipkitės pagalbos, jei slinkimas didelis ar ilgai trunka

• Jei pastebite didelį ar ilgai trunkantį plaukų slinkimą, verta pasikonsultuoti su gydytoju trichologu ar dermatologu.
• Kartais reikalingi papildomi tyrimai – kraujo, skydliaukės, hormonų ar mikroelementų lygio įvertinimas.

Kada plaukai ataugs?

Teloginė efliuvija ir kiti su stresu susiję plaukų slinkimo atvejai paprastai būna laikini. Plaukų augimo ciklas grįžta į normą per 3–6 mėnesius nuo streso sumažėjimo. Svarbiausia – neskubėti ir nenusiminti, nes plaukams reikia laiko atsinaujinti. Nuolatinė plaukų slinkimo problema rečiau būna susijusi tik su stresu, todėl ilgalaikiais atvejais būtina kreiptis į specialistą.

Išvada

Ilgalaikis stresas gali pastebimai paveikti plaukų augimą, dažniausiai sukeldamas laikiną jų slinkimą. Tai lemia hormoniniai pokyčiai, uždegiminiai procesai ir sutrikusi imuninė sistema. Geriausia prevencija – streso valdymas, pilnavertė mityba ir rūpestis galvos oda. Supraskite, jog, atsistačius emocinei pusiausvyrai, daugumos žmonių plaukai vėl atauga. O jei problema išlieka – kreipkitės į gydytojus, kurie padės išsiaiškinti tikslias priežastis ir paskirs tinkamą gydymą.