Kaip jūsų oda reaguoja į baimės pojūtį

Oda yra ne tik didžiausias žmogaus organas, bet ir nuolatinis mūsų sveikatos bei emocinės būklės atspindys. Daugelį gali nustebinti faktas, kad stiprios emocijos, tokios kaip baimė, turi akivaizdų ir lengvai pastebimą poveikį odai. Nors daugiausia dėmesio baimei dažniausiai skiriame kaip psichologiniam pojūčiui, fiziniai šio jausmo ženklai dažnai pirmiausia išryškėja būtent odoje. Tad kaip tiksliai oda reaguoja į baimės pojūtį ir kodėl šie pokyčiai yra ne tik įdomūs, bet ir svarbūs suvokiant mūsų organizmo reakcijas?

Kas vyksta organizme pajutus baimę?

Baimė – vienas pagrindinių išgyvenimo instinktų. Susidūrus su grėsme ar stresu, mūsų nervų sistema susiduria su vadinamąja „kovok arba bėk” (angl. fight or flight) reakcija. Shim reakcijai būdinga tai, kad į kraują išsiskiria adrenalinas ir kiti streso hormonai, kurie akimirksniu veikia visą kūną. Vienas „taikinių” – oda, kurią nervų sistema paruošia galimai kovai ar pabėgimui.

Nervų signalai ir kraujotaka

Pajutus stiprią baimę arba stresą, simpatinė nervų sistema siunčia signalus kraujagyslėms, esančioms odoje, ypač paviršinėms kapiliarams. Dėl šių signalų kai kurios kraujagyslės susitraukia (atsiranda kraujagyslių konstrikcija). Tai reiškia, kad kraujas iš periferijos (odos) yra nukreipiamas į gyvybiškai svarbius organus – širdį, plaučius ir raumenis. Šis mechanizmas yra evoliuciškai išsivystęs tam, kad suteiktų mums daugiau energijos pabėgti ar kovoti su grėsme.

Odos pokyčiai baimės metu

Pabąlimas

Vienas labiausiai pastebimų pokyčių – odos pabąlimas. Jis atsiranda būtent dėl aukščiau minėtos kraujagyslių konstrikcijos. Kraujo srautas pereina į vidaus organus ir raumenis, todėl oda atrodo blyškesnė. Dėl to žmonės, išsigandę ar patyrę didžiulį stresą, dažnai atrodo labiau išblyškę nei įprastai.

Odos šerpetojimas ir „šiurpuliukai”

Baimė kartais sukelia ir vadinamuosius „šiurpuliukus” – oda šerpetoja, plaukeliai pašiaušia, vietomis atsiranda vadinamoji „vištos oda”. Šią reakciją sukelia poodinių raumenukų, vadinamų arrector pili, susitraukimas. Tai taip pat yra išlikimo mechanizmas, paveldėtas iš protėvių: mūsų kūno plaukai šiaušdavosi, sukurdami didesnės, pavojingesnės būtybės įspūdį priešui.

Prakaitavimas

Daugeliui pažįstamas ir dar vienas baimės požymis – sustiprėjęs prakaitavimas. Simpatiniai nervai paskatina prakaito liaukas gaminti daugiau prakaito, kad kūnas išliktų vėsus esant įtampai. Dažnai stipriausiai prakaituojama delnuose, pažastyse, kaktos srityje ir pėdose. Tai gali būti nemalonu, tačiau evoliucijos požiūriu – taip kūnas pasiruošia fiziniam veiksmui.

Kodėl oda reaguoja į baimę?

Mūsų kūnas nuolat ieško pusiausvyros tarp išgyvenimo ir veiklos efektyvumo. „Kovok arba bėk“ reakcija verčia organus efektyviai pasiskirstyti resursus. Odos kraujagyslių susiaurėjimas padeda sumažinti kraujo netekimo riziką tuo atveju, jei būtų sužeidžiama oda, tačiau taip pat leidžia daugiau kraujo tekėti į raumenis, kurie reikalingi veiksmui. Taip pat, prakaitavimas vėsina kūną, išvengiant perkaitimo sunkaus fizinio krūvio metu.

Šis mechanizmas ištobulėjo per milijonus metų. Nors šiandienos žmogaus kasdienybėje pavojai dažniau yra emociniai nei fiziniai, organizmas į stresą ir baimę vis dar reaguoja taip pat fiziškai, kaip ir mūsų protėviai.

Baimės poveikis odai: mitai ir faktai

• Mitas: Baimė visada sukelia išbėrimus ar odos ligas.
  Faktas: Paprastai baimė nesukelia išbėrimų ar odos ligų tiesiogiai, bet lėtinis stresas gali prisidėti prie tam tikrų odos problemų, pavyzdžiui, egzemų ar psoriazės paūmėjimo.
• Mitas: Odos spalvos pasikeitimas dėl baimės visada pastebimas.
  Faktas: Ne visi žmonės matomai išbąla baimės metu – tai priklauso nuo individualių kraujagyslių reakcijų ir natūralios odos spalvos.
• Mitas: Prakaitavimas dėl baimės yra žalingas.
  Faktas: Toks prakaitavimas yra fiziologiškai natūralus ir paprastai nekelia grėsmės sveikatai, nebent virsta nuolatine hiperhidroze (padidėjusiu prakaitavimu), kuri gali būti sprendžiama mediciniškai.

Kaip padėti savo odai patiriant baimę ar stresą?

Dažniausiai trumpalaikė baimės ar streso reakcija odai rimtesnės ilgalaikės žalos nesukelia. Vis dėlto, jei tokios reakcijos dažnos ar stiprios, svarbu juos valdyti – taip ne tik pagerinsite emocinę savijautą, bet ir sumažinsite galimą neigiamą poveikį odai.

Streso valdymo būdai

• Gilus kvėpavimas ir meditacija. Šios technikos padeda sušvelninti simpatinės nervų sistemos įtaką, palaikyti ramesnę širdies plakimo dažnį bei sumažinti prakaitavimą ar pabąlimą.
• Fizinis aktyvumas. Judėjimas padeda išskaidyti streso hormonus organizme ir pagerina kraujotaką, taigi oda greičiau atgauna natūralią spalvą.
• Pakankamas poilsis. Kokybiškas miegas prisideda prie efektyvaus streso valdymo ir gražios, sveikos odos.

Kreiptis į specialistą

Jei pastebite, kad dėl baimės ar nuolatinio streso oda dažnai išsausėja, pabąla, pasireiškia egzemų ar kitų dermatozių paūmėjimas, verta pasitarti su šeimos gydytoju, dermatologu arba psichologu. Dažnai kompleksinis požiūris ir streso valdymo įgūdžiai padeda išspręsti tiek emocines, tiek odos problemas.

Kada reikėtų sunerimti?

Staiga atsiradęs odos spalvos pasikeitimas ar ilgalaikis blyškumas gali būti ne tik baimės požymis, bet ir rodyti kitas sveikatos problemas – mažakraujystę, širdies nepakankamumą ar kvėpavimo sistemos sutrikimus. Jei odos spalvos, šerpetojimo, bėrimų ar prakaitavimo pokyčiai tampa dažni ar sukelia papildomų simptomų, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų atmestos rimtesnės priežastys.

Apibendrinimas

Mūsų oda yra jautrus ir greitas baimės indikatorius, atspindintis emocijų poveikį visam organizmui. Blyškumas, prakaitavimas ir „šiurpuliukai” – tai natūralus mūsų nervų sistemos atsakas, išlikęs nuo senų laikų. Nors dažniausiai šie pokyčiai yra trumpalaikiai ir nepavojingi, rūpinimasis savo emocine būsena ir oda padeda išvengti nemalonių pasekmių. Atpažindami, kaip baimė veikia mūsų odą, galime geriau suprasti savo kūno signalus ir pasirūpinti savimi tiek fiziškai, tiek psichologiškai.