Kaip jūsų kūno šiluma kinta per stresą

Stresas yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Daugelis pastebėjo, kad sunkių pokalbių ar įtemptų situacijų metu kūnas gali pradėti kaisti, atsiranda nemaloni šilumos banga, o kartais priešingai – darosi vėsiau. Kaip kūno šiluma kinta per stresą? Suprasti šį procesą padeda žinios apie fiziologinius pokyčius, atsirandančius organizme patiriant emocinę ar fizinę įtampą. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip stresas veikia kūno temperatūrą, kokie mechanizmai už to slypi, bei pateiksime praktinių patarimų, kaip tvarkytis su šilumos pokyčiais kasdienybėje.

Kaip stresas veikia mūsų kūną?

Stresas aktyvuoja organizmo apsaugos sistemas – vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją. Šios reakcijos metu organizmas mobilizuoja energijos atsargas ir ruošiasi greitai reaguoti į pavojų. Nors ši sistema išsivystė siekiant padėti mums išgyventi gamtoje, šiuolaikiniame pasaulyje ją gali sukelti tiek realūs, tiek psichologiniai veiksniai, pavyzdžiui, darbo pokalbis ar egzaminai. Vienas iš šios reakcijos padarinių – kūno temperatūros pokyčiai.

Streso atsakas – hormonų poveikis

Pagrindinį vaidmenį čia atlieka streso hormonai: adrenalinas ir kortizolis. Jų išsiskyrimas sukelia širdies plakimo pagreitėjimą, raumenų įsitempimą ir kvėpavimo padažnėjimą. Organizmas pradeda aktyviau naudoti energiją, kraujas paskirstomas į svarbiausias zonas (pvz., raumenis bei širdį), tuo pat metu periferiniai kraujagyslės (pvz., galūnėse ar odoje) gali susitraukti ar išsiplėsti. Tuomet keičiasi šilumos gamyba ir jos paskirstymas organizme.

Kūno šiluma per stresą: kas iš tikrųjų vyksta?

Temperatūros pokyčiai – ne tik subjektyvus pojūtis

Galima pamanyti, kad streso metu jaučiama šiluma ar karštis yra tik emocinis pojūtis. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad stresas iš tiesų laikinai keičia kūno temperatūrą. Japonų mokslininkų tyrimai parodė, kad patyrus stresą (pavyzdžiui, spaudžiant delną ar atliekant stresinę užduotį), oda laikinai atvėsta, ypač rankų pirštuose ir nosyje, nes kraujas skuba į gyvybiškai svarbias kūno dalis. Kiti tyrimai pastebi, kad nerimo ar viešo kalbėjimo metu veido, kaklo ar krūtinės srityse dažnai aptinkama temperatūros padidėjimo.

Kodėl jaučiame karštį arba šalčio bangas?

• Karštis. Jausti šilumos antplūdį normalu dėl pagreitėjusios kraujotakos ir paviršinių kraujagyslių prasiplėtimo. Tokie pojūčiai dažnai ištinka stipriai išsigandus, sunerimus ar gėdijantis. Tokie simptomai kaip paraudęs veidas, šilumos bangos ar net prakaitas yra dažni tiek moterims, tiek vyrams.
• Šaltis, drebulys. Kartais stresas sukelia atvirkštinį efektą, ypač jei jis susijęs su baime, siaubu ar ilgesniu nerimu. Tuomet kūnas „traukia“ kraują nuo paviršinių audinių (pvz., odos) į svarbias vidaus struktūras, tad rankos gali tapti šaltos, oda išblyškusi. Tai – evoliuciškai išlikęs mechanizmas, skirtas apsaugoti vidaus organus.

Nuolatinio streso poveikis kūno temperatūrai ir sveikatai

Staigūs kūno šilumos pokyčiai epizodinio streso metu paprastai nėra pavojingi. Tačiau nuolatinis, lėtinis stresas gali veikti termoreguliacijos sistemą – tai yra organizmo gebėjimą palaikyti pastovią kūno temperatūrą.

• Pernelyg dažnas „šildymasis“. Dėl dažnų streso reakcijų organizmas nuolat patiria suaktyvėjusį kraujotakos darbą, kas gali paskatinti prakaitavimą, karščiavimo epizodus ar ilgainiui – net širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
• Imuninės sistemos silpnėjimas. Lėtinis stresas trikdo imuninės sistemos darbą, todėl kūnas tampa imlesnis infekcijoms – tuomet net menkas temperatūros pakilimas gali sekti dėl dažnesnių peršalimų.
• Miego kokybės blogėjimas. Stresas neigiamai veikia miego hormonus, o tuo pačiu ir kūno temperatūros kontrolę naktį – gali atsirasti naktinis prakaitavimas ar šalčio epizodai.

Ar būdingas karščiavimas per stresą?

Mitai apie „emocinį karščiavimą“ dažnai kelia klausimų. Nors stresas tikrai gali pakeisti kūno pojūčius, medikamentinių tyrimų metu nustatyta, kad pastovus kūno temperatūros pakilimas (didesnis nei 37,5°C) dėl streso yra retas atvejis. Dažniausiai pokyčiai neperžengia įprastos fiziologinės ribos. Tačiau pastovus aukštas streso lygis gali pažeisti imuninę sistemą ir padidinti kitų ligų riziką, tad karščiavimas dažnai susijęs su virusais ar bakterijomis, o ne pačiu stresu.

Kaip sumažinti streso sukeltus šilumos pokyčius?

Nors daugeliu atvejų šilumos bangos ar šalčio pojūtis veikiant stresui yra laikini ir nepavojingi, nuolatinis šių simptomų kartojimasis gali tapti nemalonus. Pasitelkus keletą paprastų metodų galima gerokai pagerinti kasdienę savijautą.

• Kvėpavimo pratimai. Gilus, diafragminis kvėpavimas padeda nuraminti nervų sistemą ir sumažinti adrenalino poveikį, tad šilumos pojūčiai ar prakaitavimas sumažėja.
• Reguliarus fizinis aktyvumas. Judėjimas padeda išlaikyti sveiką kraujotaką bei stiprina streso toleranciją, todėl kūnas greičiau grįžta į pusiausvyrą.
• Pakankamas poilsis ir miegas. Kokybiškas miegas palaiko harmoniją tarp streso hormonų, užtikrina normalią termoreguliaciją.
• Streso valdymo technikos. Meditacija, sąmoningumo praktikos (mindfulness), pokalbiai su artimaisiais ar profesionalais padeda sumažinti ilgalaikį streso lygį.
• Tinkama mityba ir hidratacija. Pakankamas skysčių kiekis ir subalansuota mityba pagerina termoreguliacijos procesus, todėl rečiau susidursite su staigiais šilumos pokyčiais.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Jei šilumos bangos, prakaitavimas, ar priešingai – šalčio pojūtis ir drebulys, pradeda kamuoti nuolat, trukdo įprastai veiklai arba yra lydimas karščiavimo, nuovargio, širdies ritmo sutrikimų, būtina pasitarti su gydytoju. Kartais tokie simptomai gali byloti apie hormonų pusiausvyros, skydliaukės ar lėtinio nerimo sutrikimus.

Apibendrinimas

Kūno šiluma keičiasi per stresą dėl natūralių fiziologinių atsakų – tai mūsų organizmo būdas greitai pasiruošti galimam pavojui. Daugeliu atvejų trumpalaikis karščio arba šalčio pojūtis nėra pavojingas ir atslūgsta nurimus. Tačiau rūpinimasis streso mažinimu, judėjimu, tinkamu poilsiu bei mityba padės palaikyti gerą savijautą ir išvengti ilgalaikių sveikatos problemų. Jeigu simptomai užsitęsia arba trukdo kasdienybei, nepabijokite kreiptis į sveikatos specialistus.