Kaip nuolatinis nerimas veikia jūsų akių nuovargį

Šiuolaikinis gyvenimo tempas mus dažnai verčia jausti įtampą ir nerimą, tačiau nedaugelis susimąsto, kokį poveikį šie emociniai veiksniai gali turėti mūsų akių sveikatai. Nuolatinis nerimas, kylantis dėl įvairių kasdienių situacijų ar ilgalaikio streso, dažnai pasireiškia fiziniais simptomais, tarp kurių – akivaizdus ir varginantis akių nuovargis. Kodėl taip nutinka, kaip nervinė būsena veikia mūsų akis ir ką galime padaryti, kad apsaugotume savo regėjimą? Šiame straipsnyje atskleisime ryšį tarp nuolatinio nerimo ir akių nuovargio, paaiškinsime dažniausius simptomus ir pateiksime praktiškų rekomendacijų norintiems sumažinti šią naštą.

Kaip stresas ir nerimas pasireiškia kūne

Nerimas yra natūrali kūno reakcija į pavojų ar stresą. Kai nuolat jaučiame psichologinę įtampą, mūsų organizmas išskiria streso hormonus – kortizolį ir adrenaliną. Tai skatina širdies plakimą, raumenų įsitempimą, o dažnai pastebimi ir fiziniai simptomai, paveikiantys įvairias kūno sistemas, tarp jų – regą.

Akys yra labai jautrios organizmo būklės pokyčiams. Ilgalaikis psichologinis stresas gali turėti įtakos jų kraujotakai, raumenų įtampai aplink akis ir netgi regėjimo kokybei.

Kuo nerimas paveikia akis fiziškai?

• Raumenų įtampa. Streso metu dažnai įsitempia ir akių raumenys. Tai gali lemti spaudimo jausmą akiduobėse, galvos skausmus ar net trūkčiojimą aplink akis.
• Pakitusi kraujotaka. Nerimaujant, organizmas kraują nukreipia į svarbiausius raumenis, todėl akys gali gauti mažiau deguonies ir maistinių medžiagų.
• Dažnesnis mirksėjimas ir sausos akys. Nerimas kartais sukelia dažnesnį ar retesnį mirksėjimą, dėl to akys gali išdžiūti ir tapti jautresnės.

Akių nuovargis: kas tai ir kokie pagrindiniai simptomai?

Akių nuovargis (dar vadinamas astenopija) – tai nemalonių pojūčių kompleksas, kylantis pervargus akims. Jį gali sukelti tiek ilgalaikis žiūrėjimas į ekraną, tiek įvairūs emociniai veiksniai, įskaitant stresą ir nuolatinį nerimą.

Pagrindiniai akių nuovargio požymiai:

• Akys atrodo sunkios, pavargusios.
• Ašarojimas arba sausumas.
• Silpnas ar stipresnis deginimo jausmas akyse.
• Pablogėjęs regėjimo aštrumas, dvejinimasis.
• Galvos ar akių srities skausmas.
• Padidėjęs jautrumas šviesai (fotofobija).

Nors šie požymiai dažnai atsiranda dėl ilgalaikio darbo kompiuteriu ar skaitymo prastomis sąlygomis, emocinis stresas ir nuolatinis nerimas gali juos žymiai paaštrinti.

Kaip nuolatinis nerimas veikia akių nuovargio eigą?

Medicininiai tyrimai rodo, kad nerimo sutrikimai dažnai pasireiškia įvairiais fiziniais simptomais, tarp kurių – regos pokyčiai ir su akimis susiję negalavimai. Nuolatinė įtampa sukelia refleksinį raumenų susitraukimą aplink akis ir kaktą, o dėl streso neretai atsiranda akių džiūvimas, regėjimo neryškumas ar net trumpalaikis vaizdo dvejinimasis.

Ryšys tarp psichologinės ir fizinės akių apkrovos

Nerimas gali veikti mūsų kasdienius įpročius: dėl emocinės įtampos dažniau pamirštame mirksėti prie ekrano, praleidžiame poilsio pertraukėles, ignoruojame reguliarų akių drėkinimą. Dėl to akys anksčiau pavargsta ir tampa jautresnės dirgikliams. Be to, dėl blogesnio miego, kurį sukelia stresas, akys negali pilnai pailsėti nakties metu.

Lėtinės būklės ir ilgalaikės pasekmės

Nuolatinio nerimo ir užsitęsusio akių nuovargio derinys gali išprovokuoti rimtesnes problemas: regėjimo pablogėjimą, lėtinius galvos skausmus, akių sausumą. Ilgainiui gali sumažėti bendras darbingumas ir gyvenimo kokybė.

Išsklaidome mitus: tik technologijos kenkia akims?

Daugelis mano, kad akis kenkia tik ilgos valandos prie kompiuterio ar išmaniojo telefono. Nors ekranų skleidžiama šviesa ir reikalauja pastovaus susikaupimo, psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas, taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Netgi tobuliausi akinių ar kontaktinių lęšių sprendimai nepašalins akių nuovargio, jei nespręsime vidinio nerimo ar nuolatinio efektyvumo spaudimo.

Naudingi patarimai: kaip apsaugoti akis nuo streso ir nerimo poveikio?

• Aktyviai reguliuokite streso lygį. Mėginkite įtraukti į kasdienybę sąmoningo kvėpavimo, dėmesingumo (angl. mindfulness) ar atsipalaidavimo pratimų.
• Reguliariai darykite pertraukėles. Laikykitės 20-20-20 taisyklės: kas 20 minučių žvelkite į objektą, esančią 20 pėdų (apie 6 m) atstumu, bent 20 sekundžių.
• Užtikrinkite pakankamą apšvietimą ir ergonomiką. Dirbdami prie ekrano, pasirūpinkite tinkama ergonomika, kad nereikėtų papildomo įtempimo akims.
• Vanduo akims. Jei jaučiate sausumą, naudokite specialius akių lašus ar drėkintuvus.
• Svarbus poilsis. Venkite naudoti ekranus prieš miegą ir užtikrinkite kokybišką miegą – taip akys pilnai pailsės.
• Kreipkitės į specialistą. Jei nuovargio simptomai užsitęsia ar kelia nerimą, svarbu pasitarti su akių gydytoju ar šeimos gydytoju, kuris gali rekomenduoti papildomą diagnostiką.

Kada verta sunerimti?

Nors dauguma akių nuovargio atvejų yra grįžtami ir sumažėja pašalinus stresą, kai kuriais atvejais simptomai gali rodyti ir rimtesnes problemas – akių uždegimą, sausų akių sindromą, regos nervo ar tinklainės sutrikimus. Jei jus nuolat vargina akių skausmas, prarandate regėjimą arba akys rausta ir tinsta – nedelskite ir kreipkitės į gydytoją.

Santrauka: nuolatinio nerimo ir akių sveikatos ryšys

Nuolatinis nerimas nėra tik emocinė būsena – jis tiesiogiai veikia mūsų fiziologiją, įskaitant ir akių būklę. Ignoruodami psichologinį diskomfortą ir nuolatinius streso šaltinius, galite pastebėti ne tik didesnį akių nuovargį ar sausumą, bet ir bendrą regos susilpnėjimą. Laimei, laiku atpažinę ir įvertinę savo emocinę sveikatą, galime greičiau suvaldyti tiek nerimą, tiek su juo susijusius akių negalavimus. Pasirūpinkite ne tik akimis, bet ir emocine pusiausvyra – jūsų regėjimas jums už tai padėkos.