Kaip nuolatinis nekantrumas veikia širdies darbą

Nekantrumas – daugelio mūsų kasdienybės palydovas: skubame, laukiame, nervinamės net trumpiausioje eilėje ar susidūrę su smulkiomis kliūtimis. Tačiau nuolatinis nekantrumas – ne tik nemaloni emocinė būsena. Šiuolaikiniai tyrimai įrodo, kad jis gali daryti tiesioginį poveikį mūsų širdies sveikatai, didinti kraujospūdį ir ilgainiui net prisidėti prie širdies ligų atsiradimo. Kaip nuolatinis nekantrumas veikia širdies darbą iš tiesų, ir ką turėtume žinoti apie šio įpročio pasekmes?

Kas yra nekantrumas ir kaip jis pasireiškia kasdieniame gyvenime?

Nekantrumas – tai dažnas neadekvatus reakcijos į laukimą jausmas, lydimas nerimo, nekantrumo, dirglumo arba netzylumo. Jį išprovokuoja įvairios kasdienės situacijos, kai dalykai nevyksta taip greitai, kaip norėtume. Tai gali būti delsimas kamštyje, lėta interneto sparta ar tiesiog lūkuriavimas eilėje prie parduotuvės kasos.

• Fiziniai požymiai: Pagreitėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, raumenų įtampa, padažnėjęs kvėpavimas.
• Emociniai požymiai: Nerimas, pyktis, susierzinimas, neadekvati reakcija į aplinkinių elgseną.

Nekantrumo poveikis organizmui: streso mechanizmas

Kai susiduriame su situacija, kuri išprovokuoja nekantrumą, mūsų organizmas elgiasi taip lyg būtų grėsmė. Aktyvuojama vadinamoji „kovok ar bėk“ sistema: išsiskiria streso hormonai, pavyzdžiui, adrenalinas ir kortizolis. Jie paruošia kūną greitai reaguoti – padažnėja širdies plakimas, kyla kraujospūdis, kvėpavimas tampa paviršutiniškas ir greitas.

Trumpalaikio streso nauda ir žala

Kartais stresas ir nekantrumas – naudingi: jie mobilizuoja energiją, padeda reaguoti kritinėse situacijose. Tačiau dažnas, ilgalaikis nekantrumas tampa lėtiniu stresu, o tai jau kelia rimtų pasekmių organizmui, ypač širdies-kraujagyslių sistemai.

Kaip nekantrumas veikia širdies darbą?

Nuolatinis stresas ir širdis: mokslinis paaiškinimas

Kai nekantrumas tampa įprasta būsenos dalis, širdies veikla pakinta:

• Didėja kraujospūdis. Kraujagyslės susitraukia, širdis priversta dažniau ir stipriau pumpuoti kraują.
• Padažnėja pulsas. Širdis ima plakti greičiau net ramybės būsenoje.
• Didėja širdies apkrova. Ilgainiui širdies raumuo gali sustorėti, o kraujagyslės – standėti, blogėti kraujotaka.

Medicinos tyrimai rodo, kad emocijos, kaip ir stresas, gali tiesiogiai paveikti autonominę nervų sistemą. Dažnas įtūžis ar frustracija lemia ilgalaikį kraujagyslių spazmą, lėtinius kraujospūdžio svyravimus ir didina aterosklerozės riziką. Ilgalaikis nekantrumas netgi siejamas su didesne širdies smūgio tikimybe.

Psichofiziologinės sąsajos: kodėl emocinė įtampa kenkia širdžiai?

Emociniai impulsai, tokie kaip nekantrumas, aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, kuri įjungia streso režimą. Tokiu būdu aktyvinamas ne tik širdies darbas, bet ir pagreitėja kvėpavimas, kyla cukraus kiekis kraujyje. Jei ši būsena užsitęsia, organizmas nespėja atsigauti, todėl didėja „ataka“ širdžiai ir kraujagyslėms – auga rizika hipertenzijai, širdies nepakankamumui, ar net širdies infarktui.

Ar nekantrumas gali sukelti rimtas širdies ligas?

Remiantis Amerikos širdies asociacijos (AHA) ir kitų tarptautinių ekspertų duomenimis, nekantrumas kaip asmenybės bruožas dažnai lydi taip vadinamą „A tipo“ asmenybę – tai žmonės, linkę į konkurencingumą, nekantrumą, laikrodžio stebėjimą ir polinkį į dirglumą. Nustatyta, kad tokių asmenų grupei širdies ir kraujagyslių ligų rizika iki 2–4 kartų didesnė nei ramesnių, lėtesnių žmonių.

• Hipertenzija (aukštas kraujospūdis). Dažnas nekantrumas tiesiogiai padidina kraujospūdžio svyravimus.
• Koronarinė širdies liga. Dėl ilgalaikio streso ir kraujotakos pokyčių didėja širdies raumens aprūpinimo krauju sutrikimų rizika.
• Širdies ritmo sutrikimai. Streso hormonai gali sukelti net pavojingus aritmijas.

Žinoma, ligų atsiradimą lemia daug veiksnių – nuo genų iki gyvenimo būdo ir mitybos, tačiau nekantrumas ir lėtinis stresas neabejotinai stiprina rizikos grandį.

Mitai ir realybė: ar nekantrumas neišvengiamas?

Neretai manoma, kad nekantrumas – įgimta savybė, kurios neįmanoma pakeisti. Vis dėlto, tyrimai rodo, jog emocinę savikontrolę galima stiprinti. Nedaugelis žino, kad net trumpalaikiai sąmoningumo, kvėpavimo ar meditacijos pratimai sumažina širdies dažnį, mažina kraujospūdį ir skatina atsipalaidavimą. Pagrindinis žingsnis – atpažinti, kada kylanti emocija pradeda daryti neigiamą įtaką savijautai.

Ką daryti, jei pastebite nuolatinį nekantrumą?

• Skirkite dėmesio kvėpavimui: Gilūs, lėti įkvėpimai ir iškvėpimai per nosį stabdo streso bangą ir „atšaldo“ širdį.
• Trumpos sąmoningumo pauzės: Nėra gėda sustoti, pastovėti akimirkai ir įsivardyti, ką jaučiate.
• Fizinė veikla: Net trumpas pasivaikščiojimas efektyviai mažina streso hormonų lygį organizme.
• Stenkitės planuoti laiką: Lūkesčių valdymas ir tvarkaraščiai padeda išvengti streso sukelto laiko trūkumo jausmo.
• Laikykitės subalansuoto gyvenimo ritmo: Venkite kofeino, pervargimo, užtikrinkite pakankamą poilsį.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Jei nekantrumas sukelia ilgalaikį nerimą, pastebite širdies plakimo padažnėjimą, spaudimą krūtinėje, dusulį arba kitus nemalonius pojūčius, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar kardiologą. Specialistas atliks tyrimus (kraujospūdžio, pulso, elektrokardiogramą) ir įvertins, ar jau atsirado širdies veiklos sutrikimų.

Išvada: mažesnis nekantrumas – sveikesnė širdis

Nuolatinis nekantrumas yra daugiau nei laikinas nepatogumas ar charakterio bruožas. Ilgainiui jis apsunkina širdies darbą, didina lėtinių ligų riziką ir gali paveikti bendrai gyvenimo kokybę. Išmokę atpažinti stiprius emocinius impulsus ir taikydami kasdienes streso valdymo strategijas, galime ne tik pagerinti savijautą, bet ir ilgiau išlaikyti sveiką širdį. Net ir mažos pastangos link ramybės – investicija į ilgalaikę širdies ir viso organizmo sveikatą.