Kodėl po nemalonių naujienų jaučiate sunkumą akyse

Ar kada nors pastebėjote, kad gavę nemalonių žinių pajuntate akių sunkumą? Tokia pojūtis dažnai nustebina – atrodo, jog stresas ar liūdesys pasireiškia tik nuotaikoje, tačiau kūnas reaguoja fiziškai. Vienas dažniausių nepageidaujamų pojūčių – sunkumo jausmas akyse, tarsi jos būtų prikimštos smėlio ar tiesiog „nusvirusios“. Kodėl tai nutinka ir ką daryti, jei toks nemalonumas tampa dažnu palydovu?

Kaip emocinis stresas veikia kūną

Žmogaus organizmas yra itin glaudžiai susietas su emocijomis. Gavus blogų naujienų, suveikia natūrali streso reakcija – „kovok arba bėk“ mechanizmas. Jis evoliuciškai padėdavo apsisaugoti nuo pavojų, suaktyvindamas simpatinę nervų sistemą ir paskatindamas išsiskirti adrenalino bei kortizolio hormonams.

Nors šiuolaikiniame gyvenime pavojai dažniausiai būna psichologiniai, organizmo reakcija išlieka ta pati: padažnėja širdies ritmas, sutrinka kvėpavimas, pakinta raumenų tonusas – įskaitant ir aplink akis esančius raumenis. Po nemalonių naujienų, stresas gali išprovokuoti fizinius pojūčius įvairiose kūno vietose, įskaitant ir regos sistemą.

Kas sukelia sunkumą akyse

Raumenų įtampa aplink akis

Stresas dažnai sukelia nevalingą raumenų įsitempimą. Veido ir ypač aplink akių esančių raumenų įtempimas gali sukelti spaudimo, sunkumo ar nuovargio pojūtį. Tai vadinama miofascialine įtampa – tokia reakcija dažnai pasitaiko žmonėms, kurie emocijas „laiko“ veide: suspaudžia kaktą, rauko antakius, sukanda žandikaulį.

Akių sausumas ir ašarų gamybos sutrikimas

Intensyvios emocijos, pavyzdžiui, nerimas ar liūdesys, gali paveikti mirksėjimo dažnį – žmonės nesąmoningai ima rečiau mirksėti. Tai gali išsausinti akies paviršių, dėl ko atsiranda svetimkūnio ar sunkumo pojūtis. Be to, stresas neretai sukelia laikinas, bet nemalonias sausų akių epizodus.

Kraujotakos pokyčiai

Streso metu kraujagyslės gali susitraukti arba išsiplėsti. Dėl to aplink akis gali pablogėti kraujotaka, atsirasti spaudimo, sunkumo, net duslumo jausmas. Žmonės, kurie linkę jausti galvos skausmą ar migreną, dažnai pirmiausiai pastebi sunkias akis, kurių jausmas netgi stiprėja esant stipriam stresui.

Nervinio nuovargio įtaka

Išgyvenimai įtraukia ir centrinę nervų sistemą: nuolatinės neigiamos mintys, naktinis nemiga sukelia bendrą nuovargį, kuris „užgula“ akių vokų ir antkakčių sritį. Dėl miego trūkumo ar nerimo akys tampa jautresnės, todėl net minimalūs dirgikliai (šviesa, ekrano švytėjimas) sukelia sunkumo pojūtį.

Akių sunkumas po streso – ar tai pavojinga?

Daugeliu atvejų akių sunkumas po nemalonių išgyvenimų yra laikinas, nes signalizuoja apie pervargusį organizmą. Tačiau jei simptomai kartojasi arba trunka ilgiau nei keletą dienų, patariama pasikonsultuoti su specialistu – kartais akių sunkumas gali būti ir akių bei neurologinių ligų požymis.

• Jei sunkumo jausmas lydi regėjimo pablogėjimą, matymo „dūmą“, žaibelius ar kitus simptomus – būtina kreiptis į gydytoją.
• Jei pojūčiai susiję tik su stipriu stresu ir praeina pailsėjus, dažniausiai tai nėra pavojinga.

Kaip sumažinti akių sunkumą po streso

Atsipalaidavimo pratimai akims

• Dažniau sąmoningai mirksėkite – taip natūraliai sudrėkinsite akies paviršių ir sumažinsite sausumą.
• Užmerkite akis, lengvai uždėkite delnus ant vokų ir kelias minutes ramiai ilsėkitės.
• Vykdykite „20-20-20“ taisyklę: kas 20 minučių 20 sekundžių žiūrėkite į 20 pėdų (apie 6 metrų) atstumą – taip akys atsigaivina.

Pilnavertis poilsis ir miegas

Miegas svarbus ne tik psichikai, bet ir regėjimui. Po intensyvių emocijų išsimiegokite pakankamai – tai padeda atstatyti pažeistą natūralią akių drėgmę ir sumažina įtampą. Jei sunku užmigti dėl minčių, galima išbandyti kvėpavimo pratimus ar atsipalaidavimo technikas.

Streso valdymas kasdienybėje

• Reguliariai sportuokite arba užsiimkite fizine veikla – judėjimas mažina kortizolio kiekį ir palaiko nervų sistemos balansą.
• Skirkite laiko, kada sąmoningai nesinaudojate išmaniaisiais įrenginiais. Skaitmeninis akių nuovargis didina sunkumo pojūtį stresinėse situacijose.
• Išbandykite meditaciją, sąmoningumo arba dėmesio koncentravimo (mindfulness) pratimus.

Drėkinančios akių priemonės

Jei akys linkusios sausėti, verta naudoti dirbtines ašaras ar kitus gydytojo rekomenduotus drėkinamuosius lašus. Jie padeda išvengti papildomo diskomforto ir palaiko akių paviršiaus sveikatą, ypač po didelės emocinės apkrovos.

Moksliniai argumentai ir mitų paneigimas

Neretai manoma, kad sunkios akys – tik subjektyvus jausmas, nesusijęs su tikromis fiziologinėmis permainomis. Tačiau mokslas patvirtina, kad stresą patiriantis protas siunčia signalus per nervų sistemą, dėl ko atsiranda įvairūs raumenų, kraujotakos ir sekrecijos pokyčiai organizme – įskaitant ir akis. Klinikinių tyrimų duomenys rodo, jog užsitęsęs stresas gali lemti ne tik akių nuovargį, bet ir sausų akių sindromą, dažnesnius regėjimo sutrikimus bei migreninius pojūčius.

Svarbu žinoti, kad ne visada akių sunkumas susijęs tik su emocijomis – nuolat pasikartojantys pojūčiai gali būti ir neseniai prasidėjusio regos sutrikimo ar lėtinės ligos simptomas. Jei sunkumas prasideda kartu su kitais neurologiniais simptomais (sumažėjęs jautrumas, matymo lauko pokyčiai ir pan.), būtina kreiptis į gydytoją.

Kada verta susirūpinti

• Jei akių sunkumą lydi staigus regėjimo pablogėjimas ar matymo praradimas.
• Jei sunkumas nepraeina per 2–3 dienas po streso ar pasireiškia nuolat.
• Jei prie akių simptomų prisideda pykinimas, galvos svaigimas ar stiprus galvos skausmas.

Išvada

Akių sunkumo jausmas po nemalonių naujienų yra dažnas, natūralus ir dažniausiai saugus kūno atsakas į psichologinį stresą. Šis pojūtis atsiranda dėl kompleksinių fiziologinių procesų – raumenų įtampos, kraujotakos svyravimų, sausų akių ir bendro nervinės sistemos nuovargio. Jei akys sunkios trumpai – tai nėra pavojinga, tačiau esant nuolatiniam ar stipriam diskomfortui verta pasitarti su gydytoju. Svarbu rūpintis tiek emocine, tiek fizine sveikata – reguliarus poilsis, streso valdymas bei akių priežiūra padeda išvengti ilgalaikių nemalonių pojūčių.