Kaip dažnas pilvo skausmas rodo emocinį išsekimą

Nuolatinis arba pasikartojantis pilvo skausmas – dažna ir daugybę žmonių kasdienybėje lydinti problema. Dažnas pilvo skausmas ne visada susijęs tik su virškinamojo trakto ligomis ar dieta. Vis daugiau tyrimų rodo, kad stiprus ir užsitęsęs emocinis išsekimas, nerimas ir stresas gali lemti pilvo diskomfortą, kuris tampa neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo palydove. Susiejus pilvo skausmą su emociniu fonu, atsiveria naujos galimybės suprasti kūno ir psichikos ryšį bei išmokti veiksmingiau pasirūpinti savo sveikata.

Kodėl pilvo skausmas susijęs su emociniu išsekimu?

Dažnai nuvertiname tai, kaip stipriai mūsų emocinė būklė veikia fizinį kūną. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad mūsų žarnynas ir smegenys glaudžiai susiję – vadinamasis „žarnyno-smegenų ašies“ ryšys. Šiuo keliu nerviniai impulsai, hormonai ir net mikroflora perduoda informaciją iš smegenų į žarnyną, ir atvirkščiai. Tai reiškia, kad patyrus intensyvų stresą, nerimą, liūdesį ar emocinį išsekimą, per šią ašį signalai pasiekia žarnyną ir sukelia įvairius simptomus, tarp jų – pilvo skausmą ar spazmus.

Stresas ir pilvo skausmai: kas vyksta organizme?

Susierzinus, patyrus įtampą ar nuolatinį emocinį nuovargį, smegenys išskiria didesnį kiekį streso hormonų, tokių kaip kortizolis ir adrenalinas. Jie veikia ne tik nuotaiką, bet ir fiziologinius procesus: sulėtina ar pagreitina virškinimą, pakeičia žarnyno peristaltiką, padidina jautrumą skausmui. Dėl šių pokyčių žmogus gali jausti:

• maudžiantį, spazminį ar dieglinį pilvo skausmą,
• pūtimą,
• dažnesnį norą tuštintis arba vidurių užkietėjimą,
• pykinimą,
• virškinimo sutrikimus net ir nesant akivaizdžios fizinės priežasties.

Labiausiai pažeidžiami yra tie, kurie patiria ilgalaikį emocinį spaudimą, dažnai neišsikalba, vengia poilsio ar išgyvena sudėtingus gyvenimo laikotarpius.

Kaip atpažinti, jog pilvo skausmą gali lemti emocinis išsekimas?

Pilvo skausmo priežasčių gali būti daug: nuo virškinimo sutrikimų, infekcijų iki lėtinių ligų. Tačiau, jei medicininiai tyrimai nerodo aiškios fizinės problemos, o pilvo skausmai neslūgsta, vertėtų atkreipti dėmesį į savo emocinę savijautą. Keli būdingi požymiai, kad pilvo diskomfortą gali lemti būtent emocinis išsekimas:

• pilvo skausmas sustiprėja esant stresui ar sunkiam laikotarpiui;
• skausmas dažniau pasireiškia darbe, moksluose, konfliktiniuose santykiuose;
• kartu juntamas nerimas, miego sutrikimai, nuotaikos svyravimai;
• po poilsio arba atostogų būklė laikinai pagerėja;
• gydymas vaistais arba dieta nepadeda pilnai pašalinti skausmo.

Pastebėjus šias tendencijas, svarbu pastebėti ir kitus emocinio išsekimo simptomus: nuolatinį nuovargį, apatiją, motyvacijos stoką, dirglumą ar pasikartojančius galvos skausmus.

Mokslinės išvados: emocijos „kalba“ per žarnyną

Tyrimai atskleidžia, kad emocinis stresas keičia ne tik mūsų mintis, bet ir žarnyno mikrobiotos sudėtį, žarnyno gleivinės pralaidumą, netgi žarnų judrumą. Tokie pakitimai vadinami funkciniais virškinimo sutrikimais, kurių dažniausias yra dirgliosios žarnos sindromas (DŽS). DŽS diagnozuojamas tada, kai pilvo skausmas arba diskomfortas kartojasi ilgiau nei 3 mėnesius, iar nėra nustatomos jokios organinės ligos.

Mokslininkai pastebėjo, kad žmonės, kenčiantys nuo DŽS, dažniau patiria emocinį nuovargį, dirba įtemptą darbą, neturi laiko poilsiui, dažnai jų gyvenime gausu pokyčių, netekčių ar konfliktų. Emocinis stresas ne tik stiprina žarnyno jautrumą, bet ir mažina jo apsaugines funkcijas. Tad net nereikšmingos žarnyno dirgikliai gali sukelti nemalonius pojūčius.

Bendri mitai apie pilvo skausmą ir emocijas

• Mitas: „Pilvo skausmas – tik skrandžio ar žarnyno liga.“
  Faktas: Pilvo skausmą gali sukelti ir visiškai sveikas virškinamasis traktas, jei žmogus išgyvena stiprų emocinį krūvį.
• Mitas: „Jausmų valdyti neįmanoma, tad skauda dėl fiziologijos.“
  Faktas: Tiek jausmus, tiek jų poveikį kūnui galime sušvelninti įvairiomis psichologinėmis praktikomis, poilsiu ir terapija.
• Mitas: „Emocinis išsekimas nėra rimta problema, tai praeis savaime.“
  Faktas: Užsitęsusios emocinės įtampos padariniai (įskaitant ir pilvo skausmą) gali ilgainiui tapti lėtiniai, todėl juos būtina atpažinti ir mažinti.

Kaip palengvinti pilvo skausmus, jei juos sukelia emocinis išsekimas?

Pilvo skausmas, susijęs su emocijomis, reikalauja dvigubo požiūrio. Svarbu ne tik stebėti savo virškinimo įpročius, bet ir kreipti dėmesį į psichinę būklę. Štai keletas rekomendacijų:

• Įvardinkite ir priimkite savo emocijas: Reguliariai savęs klauskite: „Kaip jaučiuosi šiuo metu?“ Pastebėkite, kas kelia įtampą ir kaip tai veikia kūną.
• Praktikuokite atsipalaidavimo technikas: Gilus kvėpavimas, meditacija, jogos pratimai ar sąmoningo dėmesio (mindfulness) pratimai padeda sumažinti streso hormonų lygį ir pagelbėja žarnynui.
• Užtikrinkite poilsį ir kokybišką miegą: Netgi trumpa kasdienio poilsio pauzė ar mėgstama veikla padeda atstatyti emocinius resursus.
• Kreipkitės pagalbos: Jeigu emocinis išsekimas tęsiasi arba pilvo skausmai trukdo kasdienybei, verta pasikalbėti su gydytoju ar psichologu. Neretas atvejis, kai prireikia ir specialios medicininės terapijos.
• Stiprinkite socialinius ryšius: Pokalbis su artimu žmogumi ar draugu, pasidalijimas savo išgyvenimais sumažina streso lygį ir prisideda prie geresnės savijautos.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors emocinis išsekimas dažnai paaiškina pilvo skausmus, visada būtina atmesti rimtas ligas, ypač jei skausmas stiprus, dažnai kartojasi, lydi karščiavimas, kraujavimas, staigus svorio kritimas ar nuolatinis vėmimas. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes išvardyti ženklai gali pranešti apie ūmines arba lėtines ligas.

Susidūrus su pasikartojančiu, neaiškios kilmės pilvo skausmu, verta įvertinti ne tik fiziologinius, bet ir emocinius veiksnius. Visapusis sveikatos požiūris leidžia laiku atpažinti emocinio išsekimo įspėjimus ir pasirūpinti savo gerove. Efektyvi pagalba prasideda nuo supratimo – dažnas pilvo skausmas gali būti kūno „signalas“, kviečiantis sustoti, pailsėti ir pasirūpinti ne tik kūnu, bet ir vidine būsena.