Kodėl per ilgus susitikimus norisi giliau įkvėpti

Ar pastebėjote, kad ilgo darbo susitikimo ar paskaitos metu staiga pajuntate poreikį giliau įkvėpti – tarsi žmogui pritrūktų oro net nepajudėjus iš vietos? Toks nesąmoningas kvėpavimo sulėtėjimas ar gilus atodūsis daug kam atrodo kaip nesusijusi smulkmena, bet iš tiesų tai yra įdomus fiziologinis ir psichologinis reiškinys. Straipsnyje išnagrinėsime, kodėl per ilgus susitikimus dažnai norisi giliau įkvėpti, kaip mūsų kvėpavimas reaguoja į stresą, nuobodulį ar dėmesio susikaupimą, o taip pat pasiūlysime paprastus būdus, kaip kvėpuoti sąmoningiau ir palaikyti gerą savijautą ilgos darbo dienos metu.

Kas atsitinka su kvėpavimu per ilgus susitikimus?

Dalis žmonių neskiria daug dėmesio tam, kaip kvėpuoja, ypač sėdėdami ilgame susitikime ar žiūrėdami nuotolinę prezentaciją. Natūralu: dėmesys yra sutelktas į informaciją, o kvėpavimo procesas vyksta automatiškai. Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgesnių ar nuobodžių susitikimų metu kvėpavimas dažnai sulėtėja, tampa paviršutiniškas – kvėpuojama tik krūtinės viršumi, o ne visais plaučiais. Taip nutinka, nes žmogus nesąmoningai pradeda „taupyti“ energiją ar įsitempti, nes judesio mažai, kūno raumenys neaktyvūs.

Fiziologinė reakcija į sėdimą, nejudrią veiklą

Sėdint ilgesnį laiką, mūsų diafragma – pagrindinis kvėpavimo raumuo – gali netekti dalies savo judrumo. Krūtinės ląsta tampa standesnė, slopinama pilna plaučių ventiliacija. Kvėpavimas automatiškai pereina į vadinamąjį „paviršinį krūtinės kvėpavimą“. Dėl to kraujyje pradeda kauptis daugiau anglies dvideginio, o deguonies prisotinimas, ypač galvoje, gali šiek tiek sumažėti. Šis fiziologinis pokytis ir yra viena priežasčių, kodėl staiga norisi „pagauti oro“ – atlikti gilesnį įkvėpimą.

Poveikis dėmesiui ir protinei būsenai

Paviršutiniškas ar nereguliarus kvėpavimas ilgainiui gali lemti lengvą nuovargį, mieguistumą, sunkumą susikaupti. Organizmas tarsi išsiunčia signalą, kad reikia pakeisti įprastą kvėpavimo ritmą, „atsigaivinti“ giliau įkvepiant. Šio atodūsio metu plaučiai geriau prisipildo oro, deguonis lengviau pasiekia smegenis, todėl trumpam atsistato energijos balansas, padidėja dėmesingumas, net sumažėja streso hormonų lygis.

Streso, nuobodulio ir emocijų poveikis kvėpavimui

Stresas ir nerimas

Per ilgas ar formalus susitikimas gali sukelti ne tik nuobodulį, bet ir tylų stresą ar net nerimą. Dėl šios priežasties žmonės dažnai pastebi, kad kvėpuoja paviršutiniškai, trumpais įkvėpimais. Streso metu žmogaus organizmas dažnai priima „kovos arba bėgimo“ poziciją (angl. fight-or-flight), net jei fiziškai tai nepasireiškia. Tai lemia automatinį kvėpavimo pagreitėjimą pradžioje, o vėliau, kai nėra aktyvios veiklos, kvėpavimas sulėtėja, tarsi „užmirštamas“. Būtent tada dažnai norisi sąmoningai giliai įkvėpti, kad nuramintumėte kūną ir mintis.

Nuobodulys ir pasikartojančios situacijos

Nuobodulys – taip pat dažna ilgo susitikimo palydovė. Tyrimai rodo, jog ilgai trunkantys monotoniški dirgikliai sulėtina tiek pulsą, tiek kvėpavimo dažnį. Tai logiškas organizmo taupymo mechanizmas: kūnas tiesiog „sustingsta“ ir praleidžia mažiau energijos. Visgi, nejudrumas ir negilus kvėpavimas pamažu sukuria deguonies „skolą“, todėl žmogui būtina atlikti gilesnį atodūsį.

Kodėl gilus įkvėpimas – natūralus organizmo atstatymo mechanizmas?

Gilesnis įkvėpimas (atodūsis) yra natūralus žmogaus refleksas, kurio tikslas – užtikrinti pilnesnį plaučių vėdinimą, atstatyti normalią kraujo dujų pusiausvyrą ir pagerinti bendrą savijautą. Dažnesnis gilus įkvėpimas dažnai pastebimas tiek po ilgos sėslios veiklos, tiek po emocinės įtampos.

• Smegenų deguonies balansas: net trumpas deguonies kiekio sumažėjimas gali sukelti nuovargį ar sunkumus susikaupti. Gilus įkvėpimas atkurs „deguonies rezervą“.
• Streso hormonų mažinimas: gilaus įkvėpimo metu parasimpatinė nervų sistema aktyvinama, todėl sumažėja kortizolio (streso hormono) lygis.
• Sąmoningumo stiprinimas: jei atkreipiame dėmesį į kvėpavimą, atstatome ryšį su kūnu ir padedame protui trumpam „atsijungti“ nuo nuobodulio ar įtampos.

Mitai apie kvėpavimą ir ilgus susitikimus

Ar gilus įkvėpimas reiškia, kad žmogus serga?

Žmonės neretai mano, kad noras giliai įkvėpti susijęs su kvėpavimo ligomis ar širdies problemomis. Tačiau dažniausiai, jei šis jausmas pasireiškia tik ilgų susitikimų ar nuobodulio metu ir nėra lydimas dusulio, skausmo ar kitų simptomų, tai – visiškai normali fiziologinė reakcija. Tik nuolatinis, sunkiai paaiškinamas dusulys ar kvėpavimo sutrikimai turėtų kelti susirūpinimą, tokiu atveju būtina pasitarti su gydytoju.

Kaip padėti sau kvėpuojant per ilgus susitikimus?

Praktiniai patarimai biure ar namų darbo aplinkoje

• Priminkite sau kvėpuoti sąmoningai: laikas nuo laiko nukreipkite dėmesį į kvėpavimą – bent 2-3 kartus per valandą giliai įkvėpkite, kad pilnai išjudintumėte plaučius.
• Išlaikykite taisyklingą laikyseną: susikūprinus diafragma spaudžiama, ji negali pilnai išsiskleisti, todėl giliam įkvėpimui svarbi tiesi nugara.
• Darykite trumpas pertraukėles judesiui: net minutės trukmės pasivaikščiojimas ar tempimo pratimas atnaujina kvėpavimą.
• Vėdinkite patalpą: aprūpinkite darbo zoną grynu oru, nes grynas oras ne tik palengvina kvėpavimą, bet ir gerina smegenų veiklą.

Giluminio kvėpavimo pratimas

Išbandykite paprastą metodą: kartą per valandą sąmoningai kelis kartus giliai įkvėpkite per nosį, išpūsdami pilvą, o paskui lėtai iškvėpkite per burną. Toks pratimas atpalaiduoja, padidina budrumą ir padeda išvengti perteklinio nuovargio.

Kada gilus įkvėpimas gali būti rimtesnės sveikatos problemos ženklas?

Nors gilus įkvėpimas per ilgus susitikimus dažniausiai yra normali organizmo reakcija, visgi, jei nuolat jaučiate oro trūkumą, dusulį arba simptomus lydi skausmas krūtinėje, svaigulys – būtina kuo greičiau konsultuotis su gydytoju. Šie pojūčiai gali rodyti kvėpavimo takų, širdies ar net psichologines problemas.

Apibendrinimas

Gilus įkvėpimas ilgo susitikimo metu dažniausiai nėra ligos ženklas, bet išmintingas mūsų organizmo būdas priminti apie būtinybę palaikyti pilną plaučių ventiliaciją, aprūpinti smegenis deguonimi bei trumpam pabėgti nuo nuobodulio ar streso. Įsiklausykite į savo kvėpavimą, pasirūpinkite trumpomis pertraukėlėmis ir neužmirškite judėjimo – taip išlaikysite energingą protą ir gerą savijautą net per pačius ilgiausius susitikimus.