Kaip nuolatinė įtampa veikia jūsų regėjimą

Ar dažnai jaučiate įtampą darbe ar namuose? Net jei stengiatės ramiai reaguoti, nuolatinis stresas gali tyliai paveikti ne tik jūsų nuotaiką, bet ir regėjimą. Dažnai apie tai nesusimąstome, tačiau medikai vis dažniau pabrėžia ryšį tarp ilgalaikės įtampos ir akių sveikatos. Sužinokite, kuo rizikuojame nuolat gyvendami įtemptoje būsenoje ir kokių veiksmų galime imtis, kad apsaugotume regėjimą.

Kaip kūnas reaguoja į nuolatinę įtampą

Mūsų organizmas streso metu išskiria hormonus – adrenaliną ir kortizolį. Šie hormonai paruošia kūną „kovoti arba bėgti“: širdis plaka greičiau, raumenys įsitempia, regėjimas gali paaštrėti. Tai natūralus atsakas į pavojų, tačiau kai tokia būsena užsitęsia, poveikis tampa žalingas.

Kas vyksta su akimis ir regėjimu nuolatinio streso metu?

• Raumenų įtampa akyse. Stresas sukelia akių raumenų įsitempimą, todėl gali atsirasti „neryškus matymas“, akys greičiau pavargsta.
• Sutraukusios kraujagyslės. Kai esame įsitempę, akyse esančios smulkios kraujagyslės taip pat susitraukia. Dėl to akys gali gauti mažiau deguonies ir maistinių medžiagų, o tai ilgainiui turi įtakos regėjimui.
• Didesnis žiūrėjimo krūvis. Nuolat stresuojant, žmonės dažniau „pamiršta“ dažniau mirksėti ar pertraukas dirbdami prie ekranų, o tai kelia sausų akių sindromo riziką.

Pagrindiniai regėjimo sutrikimai, susiję su stresu

Nors stresas nėra visų regėjimo sutrikimų priežastis, jis gali prisidėti prie tam tikrų problemų išsivystymo ar paūmėjimo.

Neryškus regėjimas

Stresas laikinai gali sukelti neryškų matymą, ypač po intensyvių darbo reikalų ar asmeninių išgyvenimų. Taip nutinka dėl įtemptų akių raumenų ir sumažėjusio mirksėjimo dažnio. Ilgalaikis stresas taip pat gali lemti akomodacijos (akių fokusavimo gebėjimo) sutrikimus.

Akių nuovargis

Nuovargis atsiranda, kai ilgą laiką koncentruojamės į ekranus, knygas ar kitus objektus neišvengiant įtampos. Prie nuovargio prisideda ne tik pats darbas, bet ir nuolatinė psichologinė įtampa. Tokios būklės metu akys gali perštėti, mausti, atrodyti sunkios ar išsausėjusios.

Akių trūkčiojimas (blefarospazmas)

Nervingas akies vokų trūkčiojimas dažnai siejamas su pervargimu ir stresu. Nors daugeliui šis reiškinys tik laikinas, ilgai trunkantis blefarospazmas gali rodyti rimtesnius sutrikimus, todėl būtina atkreipti dėmesį į savo savijautą.

Sausų akių sindromas

Sumažėjęs mirksėjimo dažnis įtampos metu lemia silpnesnį ašarų pasiskirstymą ir didina sausų akių riziką. Tai pasireiškia graužimu, sausumo, svetimkūnio pojūčiu.

Mitai apie stresą ir regėjimą

• Mitas: „Stresas sukelia aklumą.“ Netiesa, kad vien stresas gali sukelti visišką aklumą. Tačiau ignoruojamos akių problemos ir nuolatinis psichologinis bei fizinis krūvis gali paspartinti jau esamų akių ligų progresavimą.
• Mitas: „Stresas nekenkia vaikų regėjimui.“ Vaikų akys taip pat jautrios psichologinei įtampai. Nuolatinis stresas, ypač dėl mokyklos ar šeimos, gali lemti dažnesnius nusiskundimus dėl akių nuovargio ar neryškaus matymo.

Kaip pagerinti regėjimą ir sumažinti įtampą?

Net jei neįmanoma pašalinti visų patiriamų stresorių, galima sumažinti jų poveikį regėjimui. Svarbu suprasti, kad tiek psichinės, tiek fizinės priemonės veikia efektyviausiai kartu.

Kasdieniai įpročiai akims ir protui

• Reguliarūs pertrauka ekranams. Kas 20 minučių 20 sekundžių žvilgtelėkite į objektą, esantį bent per 20 metrų (taip vadinama „20-20-20“ taisyklė).
• Drėkinkite akis. Jei dirbate daug kompiuteriu ar jaučiate diskomfortą, naudokite gydytojo rekomenduotas dirbtines ašaras.
• Ribokite kofeino ir stimuliantų vartojimą. Šios medžiagos gali papildomai didinti įtampą ir džiovinti akis.
• Meditacija ir kvėpavimo pratimai. Įrodyta, kad lėtas, gilus kvėpavimas mažina nerimą ir įtampą, gerina deguonies cirkuliaciją, taigi ir akių sveikatą.
• Miegas. Pilnavertis naktinis poilsis būtinas, kad akys ir nervų sistema galėtų atsistatyti.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei nuolatinė įtampa lydi akivaizdūs regos pakitimai – neryškus matymas, dvigubai matomi vaizdai ar dažnas akių skausmas – būtina kreiptis į gydytoją oftalmologą. Akių ligų nustatymas ankstyvoje stadijoje padeda išvengti rimtesnių padarinių.

Išvados: balansuokite stresą ir rūpinkitės regėjimu

Nuolatinė įtampa – neišvengiama šiuolaikinio žmogaus dalis, tačiau svarbu nepamiršti, kad ji tiesiogiai veikia mūsų kūną, o ypač jautrios – akys. Rizika neryškaus matymo, akių sausumo ar net dažnesnių akių ligų siejama būtent su užsitęsusia įtampa. Žengus kelis sąmoningus žingsnius – daugiau ilsintis, taisyklingai dirbant prie ekranų ir rūpinantis emocine sveikata – galima mažinti ne tik stresą, bet ir pagerinti regėjimo kokybę. Apklausos ir moksliniai tyrimai patvirtina: akis ir nervų sistema yra neatsiejamai susiję, todėl pradėkite rūpintis jomis jau dabar.