Kodėl po ilgų kelionių norisi giliau įkvėpti

Ar jums pažįstamas jausmas, kai po ilgos kelionės, išlipę iš automobilio, lėktuvo ar traukinio, jaučiate norą giliai ir sąmoningai įkvėpti oro? Tai natūralus ir kartu intriguojantis pojūtis. Nors dažnai šį potraukį priskiriame paprastam nuovargiui ar norui “prasivėdinti”, iš tikrųjų gilus įkvėpimas po kelionės turi gilesnes priežastis, susijusias su žmogaus fiziologija, psichologija ir aplinkos veiksniais. Pažvelkime išsamiau, kodėl po ilgų kelionių kyla poreikis giliai įkvėpti.

Kas vyksta kūne ilgos kelionės metu?

Sulėtėjusi kvėpavimo kaita

Kelionėje — ypač automobilyje, autobuse ar lėktuve — dažnai sėdime ilgai nekeičiant padėties. Ši poza, kai kūnas yra suriestas ir kvėpuojame negiliai, mažina diafragmos judėjimą ir apriboja oro tekėjimą į apatinę plaučių dalį. Tai vadinama paviršutinišku kvėpavimu. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgas sėdėjimas ne tik skatina šį kvėpavimo būdą, bet ir gali mažinti deguonies pasisavinimo efektyvumą. Dėl to kūnas retesniais giliais įkvėpimais siekia “atsigauti”.

Sumažėjęs oro judėjimas ir kokybė

Uždarose transporto priemonėse, ypač ilgose kelionėse, oro cirkuliacija dažnai būna ribota. Automobiliuose dažnai įjungiamas kondicionierius ar perdirbamas oras, lėktuvuose – recirkuliuojamas. Ilgainiui išauga anglies dvideginio koncentracija ore, o deguonies kiekis šiek tiek sumažėja. Tai nepavojinga sveikatai, tačiau gali išprovokuoti sąmoningą oro trūkumą ar norą „įkvėpti gryno oro“.

Psichologiniai ir neurologiniai aspektai

Sąlyginio atpalaidavimo mechanizmas

Ilga kelionė dažnai susijusi su nuolatiniu dėmesio reikalavimu — ypač vairuojant ar susitelkus į kelionės tikslą. Net kaip keleiviai dažnai esame įtempti, stebime kelią ar skaitome/naudojamės išmaniaisiais įrenginiais, neįsisąmonindami, kad kvėpuojame paviršutiniškai. Išlipę leidžiame sau atsipalaiduoti, todėl nervų sistema siunčia signalą giliai įkvėpti, kaip norą “išlaisvinti” susikaupusią įtampą.

Streso sumažinimo funkcija

Mokslas patvirtina, kad gilus kvėpavimas aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, atsakingą už kūno ramybės ir atsistatymo būseną. Tai viena iš priežasčių, kodėl meditacijoje, jogos ar atsipalaidavimo pratybose itin svarbus gilus, sąmoningas oro įkvėpimas. Kai kelionė baigiasi ir grįžtame į saugią, pažįstamą aplinką, tiesiog natūraliai pereiname į šią ramybės fazę.

Fizinis aktyvumas ir deguonies poreikis

Mažesnis fizinis krūvis kelionėje

Kelionės metu judame minimaliai, todėl širdies ritmas sumažėja, o plaučiai dirba lėčiau. Tačiau fizinei veiklai sunormalėjus (pvz., išlipant, tempiant lagaminą), organizmui prireikia daugiau deguonies. Tuomet automatiškai įvyksta gilus įkvėpimas — tai kūno signalas, jog metas „prikelti“ kvėpavimo sistemą aktyviam darbui.

Kraujotakos suaktyvėjimas

Ilgai sėdint gali lėtėti kraujotaka, ypač kojose. Gilus įkvėpimas ir aktyvus kvėpavimas padeda suaktyvinti kraujotaką, pagerina deguonies pernešimą į audinius. Naujausias tyrimas rodo, kad net vos keli gilesni įkvėpimai po ilgo sėdėjimo gali pagerinti bendrą savijautą ir suaktyvinti medžiagų apykaitą.

Mitai ir klaidingi įsitikinimai

• Mitaskad reikia bijoti keleivių lėktuvuose deguonies trūkumo. Lėktuvų kabinose deguonies pakanka — net ir ilgiausių skrydžių metu oro trūkumas nėra pavojingas sveikam žmogui. Gilus įkvėpimas čia labiau siejamas su psichologine ir fizine įtampa.
• Mitaskad intensyviai „prasivėdinti“ būtina išlipus. Nors gaivus oras po kelionės kelia malonumą ir trumpam aktyvina kvėpavimo sistemą, to nesant būtina arapsauginė priemonė. Jei nejaučiate diskomforto ar kvėpavimo sunkumų kelionėje – viskas gerai.

Praktiniai patarimai keliautojams

• Darykite pertraukėles kelionės metu. Jei važiuojate automobiliu ar autobusu, kas 1-2 valandas trumpam išlipkite, pasivaikščiokite ir giliai pakvėpuokite.
• Sąmoningai giliai įkvėpkite kas tiek laiko, kiek jaučiate įtampą. Toks paprastas veiksmas padeda palaikyti plaučių veiklą ir raminą nervų sistemą.
• Vartokite pakankamą kiekį vandens. Sausas ir uždaras patalpos oras gali sausinti gleivines, todėl vanduo padeda išlikti žvaliems bei lengviau kvėpuoti.
• Įjunkite gryno oro ventiliaciją ar atidarykite langą, jei įmanoma. Tai pagerins oro cirkuliaciją ir sumažins paviršutinišką kvėpavimą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Laikinas noras giliai įkvėpti po kelionės — dažniausiai normalus ir svaikatai nekenksmingas reiškinys. Tačiau jei ilgai neišnyksta dusulys, krūtinės spaudimas ar skausmas, jaučiate galvos svaigimą, tai gali būti rimtesnių kvėpavimo ar širdies sutrikimų ženklas. Tokiais atvejais būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Išvada

Po ilgų kelionių gilus įkvėpimas yra natūralus žmogaus refleksas, kylantis dėl ilgo sėdėjimo, sumažėjusios oro apytakos, nervinės įtampos ir fiziologinio poreikio suaktyvinti kvėpavimo bei kraujotakos sistemas. Suprasti šio reiškinio priežastis padeda ne tik pagerinti savijautą keliaujant, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Taigi, įkvėpkite drąsiai — jūsų organizmas žino, ko jam reikia!