Kodėl per emocinius išgyvenimus šąla delnai

Daugelis iš mūsų esame pastebėję, kad stresinėse, bauginančiose ar įtemptose situacijose delnai ima stingti arba net šalti. Šis reiškinys gali pasirodyti netikėtas ir kartais kelti nerimą, tačiau iš tiesų tai – natūrali mūsų kūno reakcija į emocinius išgyvenimus. Kodėl būtent per stiprius jausmus ar nerimą mūsų rankos tampa šaltos? Supratę šio reiškinio priežastis, galėsime ne tik geriau suprasti save, bet ir išmokti lengviau susidoroti su stresu kasdienybėje.

Fiziologija ir streso atsakas – kas vyksta organizme?

Norėdami aiškiai suvokti, kodėl emociniai išgyvenimai sukelia šąlančius delnus, pirmiausiai turime prisiminti, kaip veikia mūsų kūnas patirdamas stresą. Jausmams pabudus, pavojui ar nerimui užklupus, aktyvuojasi vadinamas “kovok arba bėk” (angl. fight-or-flight) atsakas. Tai evoliuciškai susiformavusi apsauginė reakcija, padedanti pasiruošti gresiančiam pavojui.

Simpatinė nervų sistema ir adrenalinas

Streso metu itin greitai veikia simpatinė nervų sistema, kuri siunčia signalą antinksčiams išskirti hormonus – adrenaliną ir kortizolį. Būtent adrenalinas sukelia įvairius kūno pokyčius, tarp jų – padažnėjusį pulsą, greitesnį kvėpavimą, išsiplėtusias vyzdžius ir kraujotakos pokyčius.

Kraujotakos nukreipimas svarbiausiems organams

“Kovok arba bėk” reakcija lemia tai, kad kraujas nukreipiamas į pagrindinius raumenis ir gyvybiškai svarbius organus (širdį, smegenis, plaučius). Šiuo metu galūnių – ypač rankų ir pėdų – kraujagyslės susitraukia (šis procesas vadinamas vazokonstrikcija), kad būtų sumažintas kraujo praradimas galimos traumos atveju. Dėl to į delnus atiteka mažiau kraujo, o jie tampa šalti.

Emocijos ir kūno signalai – kodėl jaučiame šaltį būtent delnuose?

Žmogaus rankos ir ypač delnai pasižymi dideliu jautrumu temperatūros pokyčiams. Delnuose yra daug smulkių kraujagyslių ir nervų galūnių, todėl net nedidelis kraujotakos sumažėjimas labai greitai sukelia šaltumo pojūtį.

Kodėl ne visiems šąla rankos streso metu?

Į stresą kiekvienas gali reaguoti individualiai. Vienų žmonių kūnas itin jautriai reaguoja į emocinius dirgiklius, todėl net menkiausią nerimą ar baimę gali lydėti šąlantys delnai. Kitiems tokia reakcija pasireiškia retai arba beveik visai nepasireiškia. Tam įtakos gali turėti tiek genetika, tiek bendra sveikatos būklė, tiek ir įpročiai valdyti stresą.

Moksliniai tyrimai ir faktai apie šąlančius delnus

Medicininiai tyrimai patvirtina, kad kūno periferinėse dalyse (tokiose kaip delnai ar pėdos) randamas didžiausias skaičius šilumos sensorių, tad šių sričių kraujotakos pokyčiai yra pastebimi ypač greitai. Be to, nemalonus šaltumo jausmas gali greitai tapti nauju streso šaltiniu, taip užsukdamas užburtą ratą.

JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad stiprus emocinis stresas per kelias minutes gali sumažinti delnų temperatūrą net 1–2 laipsniais. Tai yra fiziologinė, o ne rimtos ligos išraiška, dažnai pasitaikanti ir visiškai sveikiems žmonėms.

Mitų paneigimas – ar šąlantys delnai reiškia ligą?

Dėl šąlančių delnų gali kilti įvairių mitų – pavyzdžiui, kad tai susiję su širdies ligomis ar rimtais kraujotakos sutrikimais. Dažniausiai šalimas streso metu yra visiškai normali reakcija ir nerodo jokios ligos ar sutrikimo. Tačiau jei šis simptomas vargina dažnai, atsiranda kitų požymių (pavyzdžiui, mėlynavimas, skausmas ar tirpimas), verta pasitarti su gydytoju – galimos ir kai kurios kraujagyslių ar nervų ligos (pvz., Raynaudo sindromas ar periferinės kraujotakos sutrikimai).

Kaip sušildyti rankas ir valdyti stresą?

Paprasčiausias būdas sumažinti šąlančių delnų pojūtį – atpalaiduoti kūną ir mintis. Kadangi šis simptomas dažniausiai kyla susijaudinus ar patyrus baimę, svarbiausias žingsnis – mažinti bendrą įtampą.

• Gilus kvėpavimas. Lėtai kvėpuokite pilvu – tai sulėtina širdies ritmą, nuramina nervų sistemą ir padeda greičiau atsipalaiduoti.
• Trumpi fiziniai pratimai. Judesys skatina kraujotaką galūnėse – tinka paprastas rankų ar pirštų mankštinimas, judėjimas, lengvas masažas.
• Vandens procedūros. Nusiplaukite rankas šiltu vandeniu – tai greitai sušildys delnus ir suteiks raminantį pojūtį.
• Streso valdymo technikos. Meditacija, progresyvi raumenų relaksacija ar dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) pratimai padeda sumažinti ilgalaikį streso poveikį ir susidaryti sveikus įpročius.
• Palaikykite šilumą. Venkite šalčio arba dėvėkite pirštines per jautrias, įtemptas situacijas, jei žinote savo polinkį į šią reakciją.

Kada vertėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?

Nors šąlantys delnai streso ar stiprių emocijų metu paprastai nėra sveikatos sutrikimo požymis, yra situacijų, kai šis simptomas gali signalizuoti apie organizmo problemas. Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei pastebėjote, kad šalimas pasireiškia nuolat ir būna kartu su kitais simptomais: delnai stipriai balsta, mėlynuoja ar tinsta, atsiranda stiprus skausmas, jutimo sutrikimai ar odos pakitimai.

Gyvenimo būdo patarimai ilgam laikui

Ilgalaikėje perspektyvoje svarbu rūpintis savo emocine sveikata ir imunitetu, išmokti valdyti stresą, ieškoti veiklų, kurios padeda atsipalaiduoti. Reguliarūs fiziniai pratimai, pilnavertė mityba, pakankamas miegas ir socialinis palaikymas padeda lengviau tvarkytis su kasdieniais iššūkiais bei sumažina ne tik šąlančių delnų, bet ir daugelio stresui būdingų simptomų tikimybę.

Apibendrinant, šąlančių delnų fenomenas esant stipriems jausmams – natūralus, evoliuciškai pagrįstas organizmo atsakas. Dažniausiai tai nereiškia ligos ar pavojingos būklės, tačiau gali tapti puikiu priminimu rūpintis emocine pusiausvyra ir ieškoti būdų, kaip sveikiau įveikti stresą kasdienybėje.