Kaip emociniai pokyčiai veikia jūsų seilių kiekį

Ar kada susimąstėte, kodėl per stiprų nerimą, pyktį ar net meilę burnoje galite jausti sausumą arba, priešingai, pastebėti padidėjusį seilių kiekį? Mūsų emocinė būsena ir stresas tiesiogiai veikia ne tik psichinę savijautą, bet ir fiziologines kūno funkcijas — tarp jų ir seilių išsiskyrimą. Seilės atlieka svarbų vaidmenį virškinime, kalboje bei burnos sveikatoje, todėl suprasti, kaip emocijos keičia jų kiekį, yra svarbu siekiant išlaikyti gerą burnos sveikatą bei bendrą savijautą. Šis straipsnis paaiškins, kaip ir kodėl emociniai pokyčiai paveikia jūsų seilių kiekį, kokie mechanizmai tam daro įtaką ir ką daryti, jei susiduriate su burnos sausumu ar kitais susijusiais pojūčiais.

Kaip susijusios emocijos ir seilių gamyba?

Mūsų emocinės būsenos glaudžiai susijusios su fiziologiniais procesais. Stiprūs jausmai, tokie kaip stresas, baimė ar net džiaugsmas, sukelia pokyčius nervų sistemoje, kuri koordinuoja seilių liaukų veiklą. Kai patiriame emocinį sukrėtimą, mūsų organizmas dažnai suaktyvina „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) atsaką, kuriame dalyvauja simpatinė nervų sistema. Tai gali turėti tiesioginį poveikį seilių gamybai.

Simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema

Seilių liaukas kontroliuoja autonominė nervų sistema, kurią sudaro dvi pagrindinės dalys — simpatinė ir parasimpatinė. Streso ar įtampos metu aktyvuojama simpatinė nervų sistema. Dėl to seilių liaukos išskiria mažiau seilių, ypač tokių, kurios yra vandeningesnės konsistencijos. Priešingai, atsipalaidavimo ar ramybės būsenoje dominuoja parasimpatinė nervų sistema, skatinanti gausesnę seilių sekreciją. Šis balansas lemia, kad priklausomai nuo emocinės būklės seilių kiekis burnoje gali pastebimai keistis.

Dažniausi emociniai pokyčiai ir jų įtaka seilių kiekiui

• Stresas ir nerimas. Intensyvus nerimas ar stresas dažnai sukelia burnos sausumą, mediciniškai vadinamą kserostomija. Tai pastebima situacijose, kai reikia viešai kalbėti, einant į darbo pokalbį ar patiriant asmeninį nerimą. Šiuo metu simpatinė nervų sistema sumažina seilių gamybą, todėl burna tampa sausa.
• Baimė. Ilgalaikė ar stipri baimės reakcija taip pat linkusi slopinti seilių sekreciją, nes organizmas ruošiasi greitiems fiziniams veiksmams, o virškinimo funkcijos, kurioms priklauso ir seilių gamyba, tampa mažiau aktualios.
• Džiaugsmas ir atsipalaidavimas. Malonūs jausmai, juokas, mylimų žmonių kompanija, kūno atpalaidavimas — visos šios emocijos suaktyvina parasimpatinę sistemą, kuri stimuliuoja seilių išsiskyrimą. Kai jaučiatės ramiai ar laimingai, burna paprastai nebūna sausa.
• Pyktis ar susierzinimas. Priklausomai nuo intensyvumo, šios emocijos gali trumpam aktyvuoti simpatinę sistemą, todėl gali atsirasti tiek sausumo, tiek padidėjusio seilių kiekio pojūtis, jei emocijos sparčiai svyruoja.

Medicininiai paaiškinimai: ką sako tyrimai?

Moksliniai tyrimai patvirtina nervinės įtampos ir seilių sekrecijos sąveiką. Tyrimas, publikuotas „Journal of Oral Rehabilitation“, parodė, kad žmonės, patiriantys aukštą streso lygį, dažniau skundžiasi sausa burna ir kitais burnos diskomforto simptomais. Kiti tyrimai atskleidžia, jog trumpalaikis stiprus susijaudinimas gali paskatinti netgi padidėjusį seilių kiekį, tačiau ilgalaikis nerimas vėlgi sukelia seilių sumažėjimą.

Pasak odontologijos specialistų, nuolatinė burnos sausuma gali signalizuoti ne tik apie emocinius sunkumus, bet ir apie kitas sveikatos problemas, pavyzdžiui, cukrinį diabetą, autoimuninius sutrikimus ar tam tikrų vaistų poveikį. Tačiau dažnai pagrindinė priežastis slypi būtent emocinėje būsenoje ir nerimo valdyme.

Kaip atpažinti, kad burnos sausumą ar seilių pokyčius lėmė emocijos?

Burnos sausumas pasireiškia ne tik pojūčiu, bet gali ir trukdyti kalbėti, kramtyti ar net miegoti. Jei pastebite, kad:

• Burnos džiūvimas kyla prieš stresines situacijas ar jų metu
• Stipriai keičiasi seilių kiekis nuotaikos pokyčių metu
• Po atsipalaidavimo ar malonių emocijų vėl atsiranda normalus seilių kiekis

— didelė tikimybė, jog seilių pokytis susijęs su jūsų emocijomis. Svarbu stebėti sąsajas tarp savo emocinės būsenos ir burnos pojūčių — tai padės suprasti priežastis ir rasti sprendimą.

Populiariausi mitai apie seiles ir emocijas

• „Stresas neveikia fiziologinių procesų.“ Tyrimai rodo visiškai priešingai: net trumpalaikiai emociniai pokyčiai tiesiogiai keičia seilių sekreciją.
• „Burnos sausumas visada reiškia ligą.“ Dažniausiai burnos sausumas yra laikinas ir susijęs su emociniais ar gyvenimo būdo veiksniais, o ne su rimta sveikatos problema.
• „Padidėjęs seilių kiekis – ligos simptomas.“ Lengvas seilių padidėjimas dažnai rodo parasimpatinės nervų sistemos aktyvumą dėl malonių emocijų ar apetitą keliančių stimulų.

Kaip natūraliai valdyti seilių kiekio pokyčius dėl emocijų?

Streso ir nerimo mažinimas

• Praktikuokite gilų kvėpavimą, meditaciją ar progresyvaus raumenų atpalaidavimo technikas.
• Reguliariai judėkite — fizinė veikla padeda reguliuoti nervų sistemos balansą.
• Skirkite laiko poilsiui ir mėgiamoms veikloms.

Burnos priežiūra kasdien

• Gerkite pakankamai vandens, kad išvengtumėte papildomos dehidratacijos.
• Kramtykite becukrę gumą ar čiulpkite kietąsias pastiles — smulkūs judesiai skatina seilių išsiskyrimą.
• Venkite alkoholio, stiprios kavos, rūkymo — jie gali didinti sausumą.

Profesionalų pagalba

• Jei burnos sausumas ar kiti simptomai užsitęsia, kreipkitės į gydytoją ar odontologą.
• Emocinių sunkumų atveju verta apsvarstyti psichologo ar psichoterapeuto konsultaciją.

Kada verta sunerimti?

Jei burnos sausumas vargina ilgą laiką, jį lydi skonio praradimas, bėrimai ar žaizdelės burnoje, padidėjęs troškulys, nuovargis — būtina kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai gali rodyti kitas ligas, kurioms reikalingas profesionalus įvertinimas.

Išvada

Emociniai pokyčiai gali stipriai paveikti jūsų seilių kiekį — tiek sumažinti, tiek padidinti. Tai organizmo natūralus atsakas į stresą ar ramybės būseną, priklausantis nuo sudėtingos nervų sistemos veiklos. Dažniausiai tai trumpalaikis reiškinys, tačiau burnos sausumas ar neįprasti pojūčiai neturėtų būti ignoruojami, ypač jei jie užsitęsia. Suprasdami savo emocijas ir taikydami paprastas priemones, galite pagerinti burnos bei bendrą savijautą. Jei kyla abejonių, visuomet verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistais — saugokite save ir rūpinkitės savo emocine bei fizine sveikata.