Kaip jūsų žarnynas reaguoja į pasikeitusį emocinį foną

Ar kada susimąstėte, kodėl nerimo metu pradeda skaudėti pilvą, o stipri baimė gali priversti bėgti į tualetą? Vis dažniau medicinos tyrimai atskleidžia, kad emocinis fonas tiesiogiai veikia mūsų žarnyno darbą. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip emocijos susijusios su virškinimo sistema, kodėl jūsų žarnynas reaguoja į stresą ir nerimą, bei kaip galite pasirūpinti savo žarnyno ir emocine sveikata.

Kodėl žarnynas reaguoja į emocijas?

Žarnynas ir smegenys yra glaudžiai susiję per vadinamąją „žarnyno–smegenų ašį“. Ši dvipusė ryšio sistema leidžia emocijoms ir psichologinei būsenai daryti įtaką žarnyno veiklai ir atvirkščiai. Medicinoje net išskiriama nauja sritis – psichogastroenterologija, tirianti šiuos ryšius.

Ką rodo moksliniai tyrimai?

Tyrimai parodė, kad emociniai išgyvenimai, ypač stresas ir nerimas, gali sukelti žarnyno diskomfortą, sutrikdyti peristaltiką, lemti dirgliosios žarnos sindromą bei kitus funkcinio pobūdžio sutrikimus. Mokslininkų duomenimis, apie 60–70% žmonių, sergančių funkciniais virškinimo sutrikimais, taip pat patiria psichologinių sunkumų. Neretai žarnyno simptomai nėra susiję su fizinėmis žarnyno ligomis, bet gali būti skatinami stiprių išgyvenimų ar ilgalaikio streso.

Kaip emocijos veikia žarnyno funkciją?

Stresas: kodėl „susisuka pilvas“?

Stresas aktyvina organizmo kovos ar bėgimo (angl. „fight or flight“) reakciją. Tuomet išskiriamas streso hormonas kortizolis bei kiti mediatoriai, kurie pasiekia ne tik smegenis, bet ir virškinimo traktą. Tampame itin jautrūs – dėl kraujo persiskirstymo sulėtėja virškinimas, žarnyne sumažėja kraujotaka, didėja raumenų tonusas. Tai sukelia įtampą, spazmus, pykinimą ar net skausmą. Ilgalaikio streso metu gali išsivystyti nuolatinis dirglumas, pasireikšti viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.

Nerimas ir žarna

Nerimo metu padažnėja kvėpavimas ir širdies ritmas, aktyvinama vegetacinė nervų sistema. Šis suaktyvėjimas dažnai pastebimas ir žarnyne: padidėja jautrumas, stiprėja noras eiti į tualetą, gali varginti diegliai, pūtimas, net viduriavimas. Štai kodėl prieš svarbų egzaminą ar prezentaciją daugelis žmonių susiduria su „drugeliais“ pilve ar net staigiais tuštinimosi poreikiais.

Depresija ir žarnyno judrumas

Depresija gali slopinti žarnyno judesius, dėl ko dažnai pasireiškia vidurių užkietėjimas arba žarnyno vangumas. Taip nutinka, nes depresija siejama su sumažėjusia serotonino gamyba, o žarnyne šis neuromediatorius yra itin reikšmingas reguliuojant peristaltiką ir bendrą žarnyno funkciją.

Žarnynas – „antrieji smegenys“

Žarnyno sienelėje esantis enterinis nervų sistema (ENS), neretai vadinama „antrąja smegenų sistema“, turi apie 100 milijonų nervinių ląstelių. Nors jos negali tiesiogiai mąstyti, ENS nepriklausomai reguliuoja virškinamojo trakto darbą ir nuolat siunčia signalus į centrinę nervų sistemą. Ne veltui sakoma „jaučiu tai viduriuose“ – žarnynas realiai reaguoja į mūsų dvasinę savijautą.

Didelė dalis serotonino, dar žinomo kaip „laimės hormonas“, taip pat gaminama žarnyno nervų sistemoje. Šis neuromediatorius yra labai svarbus nuotaikos, savijautos ir net žarnyno jautrumo reguliavimui.

Kaip atpažinti, kad žarnyno problemos – dėl emocijų?

• Dažnas pilvo skausmas ar nemalonumas, neturint objektyvios priežasties
• Žarnyno sutrikimai prasideda ar stiprėja po streso, liūdesio ar nerimo laikotarpių
• Simptomai praeina ar sumažėja, pagerėjus nuotaikai ar po poilsio
• Fiziniai tyrimai ar laboratoriniai rezultatai nerodo aiškaus žarnyno organinės ligos požymių

Patarimai: kaip padėti savo žarnynui reaguojant į emocinį foną?

• Valdykite stresą: Praktikuokite kvėpavimo pratimus, meditaciją, jogą ar kitas atsipalaidavimo technikas. Tai padeda sušvelninti ir žarnyno simptomus.
• Rūpinkitės miego kokybe: Geras miegas svarbus tiek nervų, tiek žarnyno sistemos pusiausvyrai.
• Subalansuokite mitybą: Venkite stipriai perdirbtų, riebių maisto produktų, rinkitės daug daržovių, ląstelienos. Probiotiniai produktai gali pagerinti mikrobiotą ir prisidėti prie emocinio balanso.
• Pasikalbėkite apie emocijas: Psichoterapija, pokalbiai su artimaisiais ar streso valdymo kursai gali padėti atstatyti ramybę ir sumažinti žarnyno diskomfortą.
• Judėkite: Fizinė veikla ne tik stiprina raumenis, bet ir skatina žarnyno veiklą bei mažina įtampą.

Dažniausi mitai apie žarnyno reakcijas į emocijas

• „Viskas tik galvoje.“ – Tiesa, kad emocijos stipriai veikia žarnyną, tačiau žarnyno simptomai yra realūs ir fiziologiškai pagrįsti.
• „Nuo streso galima susirgti rimtomis žarnyno ligomis.“ – Trumpalaikis funkcinis žarnyno sutrikimas neveda prie rimtų organinių ligų, tačiau ilgalaikis stresas gali bloginti žarnyno funkcionavimą.
• „Jei nervinuosi, nė viena dieta nepadės.“ – Tikslingi mitybos pokyčiai kartu su emocinės sveikatos stiprinimu ženkliai pagerina ir žarnyno simptomus.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis žarnyno reakcijų į emocinį foną laikinos, tam tikrais atvejais svarbu pasitarti su gydytoju. Kreipkitės, jei jaučiate stiprų ar užsitęsusį pilvo skausmą, netikėtą svorio kritimą, kraują išmatose, nuolatinį viduriavimą ar kitus nerimą keliančius simptomus. Tik specialistas galės įvertinti, ar žarnyno problemos susijusios su emocine įtampa, ar reikia ieškoti rimtesnių priežasčių.

Išvada

Jūsų žarnynas, kaip ir emocijos, yra nuolat judančioje pusiausvyroje. Stiprus emocinis fonas gali tiesiogiai paveikti žarnyno veiklą, todėl rūpinimasis emocine sveikata – vienas iš svarbiausių žingsnių puoselėjant virškinimo sistemos gerovę. Kuo anksčiau atpažinsite ir suprasite šiuos ryšius, tuo lengviau galėsite palaikyti savo kūno ir proto balansą.