Kodėl per nerimą atsiranda trūkčiojimai raumenyse

Nerimo jausmas dažnam pažįstamas – jis gali pasireikšti kaip jaudulys prieš svarbų įvykį ar nuolatinis stresas kasdienybėje. Tačiau ne visi žino, kad nerimas turi įtakos ne tik emocinei savijautai, bet ir fizinei būklei. Vienas iš dažniau pastebimų, tačiau neretai nesuprantamų simptomų yra raumenų trūkčiojimai. Šie nevalingi raumenų susitraukimai gali sukelti papildomą nerimą ir klausimų: kodėl taip nutinka, ar tai pavojinga, ir kaip padėti sau, kai raumenys ima trūkčioti be aiškios priežasties?

Kas yra raumenų trūkčiojimai?

Raumenų trūkčiojimai (arba fascikuliacijos) – tai staigūs, nevalingi raumenų skaidulų susitraukimai po oda. Jie dažniausiai juntami rankose, kojose, akių vokuose ar kitose kūno vietose. Paprastai tokie susitraukimai nesukelia skausmo ir dažniausiai praeina savaime, tačiau pasikartojantys ar ilgai trunkantys trūkčiojimai gali kelti nerimą, ypač jei juos lydi nerimo simptomai.

Kaip nerimas veikia kūną?

Nerimas veikia ne tik mūsų mintis, bet ir kūno sistemas. Pagrindinį vaidmenį čia atlieka autonominė nervų sistema, kuri reguliuoja raumenų tempimąsi, kraujotaką, kvėpavimą ir kitus procesus. Streso metu suaktyvėja simpatinė nervų sistemos dalis, sukelianti vadinamąjį „kovok arba bėk“ atsaką. Organizmas ima gaminti daugiau adrenalino ir kortizolio, kurie priverčia širdį plakti greičiau, padažnėja kvėpavimas, įsitempia raumenys. Tokia kūno būsena sukurta tam, kad, esant pavojui, būtume pasirengę veikti.

Tačiau jei nerimas užsitęsia arba kartojasi dažnai, nuolatinė įtampa gali paveikti raumenų funkciją ir sukelti ne tik skausmus, bet ir trūkčiojimus.

Kodėl nerimas sukelia raumenų trūkčiojimus?

Nuolatinė raumenų įtampa

Ilgalaikis nerimas dažnai lemia raumenų įtampą – tai reiškia, kad raumenys lieka nuolat susitraukę, net ir ilsintis. Toks nuolatinis apkrovimas vargina raumenis ir sutrikdo normalų jų atsipalaidavimą. Kai spaudimas atslūgsta, įtempti raumenys gali staiga susitraukti, nes nervinių impulsų perdavimas tampa nereguliarus. Taip atsiranda trūkčiojimai.

Streso ir adrenalino poveikis nervams

Nerimaujant mūsų organizme išsiskiria streso hormonai. Jie paveikia ne tik raumenis, bet ir nervines ląsteles. Padidėjęs hormonų kiekis apsunkina normalią nervų veiklą ir sukelia chaotiškus signalus, kurie patenka į raumenis net ir tada, kai ilsimės. Tai ypač pastebima po sunkios dienos ar per didelės nervinės įtampos epizodą, kai kūnas pagaliau bando „atsijungti“ ir savaime atpalaiduoja raumenis. Tokie trūkčiojimai ypač būdingi kojoms, pečiams, veido, pilvo ar rankų raumenims.

Nuovargis ir miego stoka

Miegas būtinas raumenų ir nervų atsistatymui. Kai dėl nerimo sumažėja miego kokybė arba padaugėja nemigos naktų, didėja ir raumenų trūkčiojimų rizika. Miego stygius trikdo nervų sistemos darbą, todėl nerviniai impulsai pasiekia raumenis netinkamu metu, sukelia trūkčiojimus ar nevalingus susitraukimus.

Ar tai pavojinga?

Daugumai žmonių nerimo metu atsirandantys raumenų trūkčiojimai yra nepavojingi ir laikini. Jie retai susiję su rimtomis neurologinėmis ligomis, ypač jei nėra kitų simptomų, tokių kaip raumenų silpnumas, tirpimas, koordinacijos sutrikimai ar nuolatinis skausmas. Dažniausiai simptomus sukelia stresas, nuovargis, pervargimas ar net kofeino perteklius. Visgi jei trūkčiojimai nepraeina ilgą laiką arba juos lydi kiti nerimą keliantys požymiai, svarbu kreiptis į gydytoją – jis galės atskirti, ar nėra kitų priežasčių, kurias reikėtų ištirti.

Kaip sumažinti raumenų trūkčiojimus nerimo metu?

Reguliari atsipalaidavimo praktika

• Gilus kvėpavimas arba kvėpavimo mankštos ramina nervų sistemą.
• Progresuojančio raumenų atpalaidavimo pratimai padeda sumažinti įtampą.
• Joga, tempimo pratimai ar meditacija veiksmingai mažina kūno streso lygį.

Pakankamas poilsis ir miegas

• Svarbu kasdien skirti laiko kokybiškam nakties poilsiui.
• Vengti žiūrėti į ekraną bent valandą prieš miegą, riboti kofeino ir sunkaus maisto vartojimą vakare.

Fizinis aktyvumas

• Saikinga, kasdienė mankšta gerina kraujotaką, padeda atsipalaiduoti ir palaiko normalią raumenų funkciją.
• Po fizinio krūvio raumenyse sumažėja įtampa – tai prisideda prie trūkčiojimų mažėjimo.

Streso valdymo įgūdžių ugdymas

• Psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos.
• Emocinės savitvardos ir rūpinimosi savimi įpročių stiprinimas.
• Žalingų įpročių, pavyzdžiui, kofeino, alkoholio ar nikotino, ribojimas ar atsisakymas.

Dažniausi mitai apie raumenų trūkčiojimus ir nerimą

• Mitais: Raumenų trūkčiojimai visada reiškia rimtą ligą.
  
  Faktas: Dažniausiai trūkčiojimai susiję su stresu, nuovargiu ar laikina nervų sistemos perkrova, ypač jauniems ir kitaip sveikiems žmonėms.
• Mitais: Jei raumenys trūkčioja, reikia visiškai vengti fizinės veiklos.
  
  Faktas: Mankšta kaip tik padeda atpalaiduoti kūną ir sumažinti simptomus.
• Mitais: Trūkčiojimus galima iškart numalšinti vaistais.
  
  Faktas: Dažniausiai efektyviausia – sumažinti streso lygį natūraliais būdais, tik retais atvejais prireikia vaistinių preparatų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Daugeliu atvejų raumenų trūkčiojimai, susiję su nerimu, nėra pavojingi. Tačiau jei kartu atsiranda kiti simptomai – nuolatinis raumenų silpnumas, tirpimas, kalbos ar vaikščiojimo sutrikimai, staigūs regėjimo ar atminties pokyčiai, – reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Tokie požymiai gali rodyti neurologinių ar kitų rimtų sveikatos problemų pradžią.

Išvados

Raumenų trūkčiojimai, atsirandantys dėl nerimo, dažniausiai yra laikini ir nepavojingi. Jie susiję su kūno reakcija į ilgalaikį stresą ar įtampą, kuomet nervų sistema veikia aktyviau nei įprastai. Svarbiausia – atpažinti savo organizmo signalus, pasirūpinti kokybišku miegu, reguliaria fizine veikla bei atsipalaidavimo praktikomis. Jei simptomai neslūgsta arba kelia nerimą, visada verta pasikonsultuoti su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu. Svarbiausia prisiminti, kad nerimo sukelti raumenų trūkčiojimai retai reiškia rimtas problemas – dažniausiai tai mūsų kūno siunčiamas signalas, kad reikia sustoti, įkvėpti ir pasirūpinti savimi.