Kaip nuolatinis nerimas paveikia jūsų kūno jautrumą garsams

Ar jums kada nors teko pastebėti, kad patiriant stiprų nerimą ar stresą net įprasti garsai, tokie kaip beldimas į duris ar net tylus šnabždesys, atrodo neįprastai aštrūs, sunkiai pakeliami ar net erzinantys? Jūs – ne vieni. Nuolatinis nerimas gali stipriai pakeisti jūsų kūno reakciją į išorinius dirgiklius, ypač garsus. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kodėl taip nutinka, kaip mūsų nervų sistema sąveikauja su garsų suvokimu ir ką galima padaryti, siekiant sumažinti jautrumą bei atkurti emocinę pusiausvyrą.

Kaip nerimas keičia garsų suvokimą?

Nerimas – tai natūrali kūno reakcija į grėsmę ar stresą, tačiau ilga laiką trunkantis ar nuolatinis nerimas gali paveikti net fizinius pojūčius. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių reiškinių – padidėjęs garsų jautrumas, dar vadinamas hiperakuzija. Medicininiai tyrimai rodo, kad nerimas ir lėtinis stresas jautrumą garsams sustiprina dėl nuolat aktyvuotos „kovok arba bėk“ (angl. fight-or-flight) reakcijos.

Ką reiškia „kovok arba bėk“ būsena?

Šią būseną sukelia streso hormonai, tokie kaip adrenalinas ir kortizolis. Kai organizmas ilgą laiką išlieka pasiruošęs galimam pavojui, mūsų sensorinės sistemos tampa ypač budrios. Tai naudinga išgyvenimui: jautriau reaguojame į grėsmės signalus, tačiau ilgainiui ši būsena išbalansuoja mūsų pojūčius.

Sensorinės sistemos vaidmuo

Mūsų ausys ir smegenys nuolat filtruoja garsus, padeda atskirti, kurie iš jų svarbūs, o kurių galime nepastebėti. Tačiau nuolatinio nerimo metu ši sistema persikrauna – net ir menki garsai ima atrodyti nemalonūs arba gąsdinantys, nes smegenys juos priskiria galimiems pavojams.

Moksliniai įrodymai: kodėl esame jautresni garsams nerimaujant?

Dauguma tyrimų patvirtina, kad nuolat patiriant nerimą žmonės dažniau skundžiasi vadinamuoju sensoriniu padidėjusiu jautrumu. Neurobiologijos studijos paaiškina, kad lėtinis nerimas keičia tam tikrų smegenų sričių – ypač amygdalos (migdolinio kūno) ir klausos žievės – veiklą. Amygdala, atsakinga už grėsmės suvokimą, stipriau reaguoja į net ir neutralius garsus. Tai lemia, kad signalai iš aplinkos perduodami smegenims kaip stipresni dirgikliai nei įprasta.

Ryšys su sensorinio apdorojimo sutrikimais

Padidėjęs jautrumas garsams ne visada reiškia ligą, tačiau kai kuriems žmonėms šis pojūtis tampa toks stiprus, kad pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui. Tai gali tapti sensorinio apdorojimo sutrikimo dalimi, kuris dažnesnis tarp sergančiųjų generalizuotu nerimo sutrikimu (GAD), panikos sutrikimu ar net potrauminio streso sutrikimu (PTSS).

Simptomai: kaip atpažinti padidėjusį jautrumą garsams?

• Staigi dirglumo ar panikos banga, išgirdus net ir nestiprų garsą
• Nuolatinis susierzinimo, nerimo ar nekantrumo jausmas triukšmingoje aplinkoje
• Vengimas vietų, kur gali būti netikėtų garsų (prekybos centrų, viešojo transporto)
• Nemiga ar prastas miegas dėl aplinkinių garsų
• Fiziniai simptomai – raumenų įtampa, galvos skausmas, širdies plakimas

Jei bent keli šie požymiai jaučiasi reguliariai ar intensyviai, verta susimąstyti apie galimą nerimo poveikį jūsų kūnui ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.

Kaip sumažinti padidėjusį jautrumą garsams?

Geros naujienos – jautrumą garsams, atsiradusį dėl nuolatinio nerimo, galima sušvelninti. Svarbiausia – išmokti valdytį patį nerimą bei stiprinti organizmo gebėjimą atsigauti stresinėse situacijose.

Įrodyti nerimo mažinimo metodai

• Kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai. Lėti, gilūs įkvėpimai padeda nuraminti nervų sistemą ir sumažina perdėtą budrumą ausų srityje.
• Reguliarus fizinis aktyvumas. Aerobiniai pratimai, tokie kaip vaikščiojimas ar plaukimas, padeda sumažinti streso hormonų kiekį kraujyje.
• Kognityvinė elgesio terapija (KET). Tai mokslu pagrįsta psichoterapijos kryptis, padedanti keisti pernelyg jautrų, nerimą stiprinantį mąstymą.
• Geros miego higienos palaikymas. Miego trūkumas didina bendrą jautrumą ir emocinį nestabilumą.
• Garso terapija. Palaipsniui priprantant prie tam tikrų garsų ar naudojant specialius garso įrašus galima išmokti juos toleruoti nepatiriant stipraus diskomforto.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei pastebite, kad garsų jautrumas daro rimtą įtaką jūsų kasdienybei, bendravimui ar emocinei būklei, reikėtų kreiptis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą. Lietuvoje vis daugiau psichoterapeutų, psichiatrų ir neurologų supranta šio reiškinio svarbą ir gali padėti ne tik rasti priežastį, bet ir pasiūlyti veiksmingą gydymo strategiją.

Dažniausi mitai apie nerimą ir jautrumą garsams

• Mitas: Padidėjęs jautrumas garsams visada reiškia klausos sutrikimą.
  Faktas: Jis dažnai susijęs su nervų sistemos, o ne ausų struktūrų jautrumu.
• Mitas: Toks padidėjęs jautrumas yra nuolatinis ir neišgydomas.
  Faktas: Dauguma žmonių, radę tinkamus nerimo valdymo būdus, patiria gerokai mažiau diskomforto ar visiškai grįžta prie normalaus garsų suvokimo.
• Mitas: Tik žmonės su sunkiomis psichikos ligomis gali jausti didelį garsų diskomfortą.
  Faktas: Net ir trumpalaikis ar švelnesnis nerimas gali sukelti stipresnį kūno reagavimą į garsus.

Ką prisiminti?

Padidėjęs kūno jautrumas garsams yra dažnas, bet dažniausiai normalus organizmo atsakas į nuolatinį nerimą. Tyrimai parodė, kad šis reiškinys susijęs su nervų sistemos persidirbimu, tačiau jį galima suvaldyti pritaikius įvairius nerimo mažinimo metodus. Jei ši problema vargina nuolat ar stipriai, svarbu nepraleisti progos pasirūpinti savimi ir pasitarti su specialistu – tai gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę ir padėti sugrąžinti ramybę į kasdienybę.