Kodėl per stresą dažniau mirkčiojate

Ar kada nors pastebėjote, kad patirdami stresą mirkčiojate dažniau nei įprastai? Šis iš pirmo žvilgsnio nepastebimas reiškinys yra dažnas, bet retai suprantamas daugeliui žmonių. Mūsų akių mirksėjimo dažnis kinta priklausomai nuo daugybės veiksnių – nuo fizinių iki emocinių. Stresas, kaip vienas dažniausių šiuolaikinio gyvenimo palydovų, gali tiesiogiai paveikti įvairius kūno procesus, įskaitant ir tokį elementarų veiksmą kaip mirksėjimas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kodėl stresas padidina mirksėjimų skaičių, į kokius mechanizmus įsitraukia mūsų smegenys ir akys, bei kaip šį reiškinį atpažinti ir suvaldyti.

Kaip stresas įtakoja mirksėjimo dažnį

Mirksėjimas nėra vien pasyvus refleksas – jis glaudžiai susijęs su mūsų psichine būsena. Įprastai žmogus mirkčioja apie 15-20 kartų per minutę, tačiau emocijų suaktyvėjimas ar stresas bei nerimas gali šį skaičių reikšmingai padidinti.

Nervų sistemos vaidmuo

Patiriant stresą, aktyvuojama simpatinė nervų sistemos dalis, žinoma kaip “kovok arba bėk” mechanizmas. Šio proceso metu mūsų kūnas ruošiasi galimiems pavojams, išskiriamos streso hormonų bangos (pvz., adrenalinas), kurios pagreitina širdies plakimą, padažnina kvėpavimą, o taip pat skatina ir dažnesnį mirksėjimą. Tai – automatinė kūno reakcija, kuria siekiama apsaugoti akis nuo išorinių dirgiklių ar padidėjusio akių sausumo, kai susiduriama su įtampa ar didesniu budrumu.

Psichologiniai veiksniai

Mirkčiojimas susijęs ir su psichologiniais procesais – kai esame įsitempę, patiriame nerimą ar patiriame socialinį spaudimą (pavyzdžiui, viešai kalbėdami arba spręsdami sudėtingas problemas), mūsų kūnas siunčia signalus, rodančius nervingumą. Vienas jų – nekontroliuojamas ar padažnėjęs mirksėjimas.

Moksliniai įrodymai apie streso įtaką akių mirksėjimui

Tyrimai rodo, kad mirksėjimo dažnis – tai ne tik refleksas, bet ir svarbus neuromokslinis rodiklis. Neuropsichologiniai tyrimai įrodė, jog stresas ir kognityvinė apkrova, pavyzdžiui, sprendžiant sudėtingus uždavinius ar bendraujant stresinėse situacijose, tiesiogiai veikia mirksėjimų dažnį.

• 2012 metų tyrimas parodė, kad žmonės, sprendžiantys stresinius testus ar dalyvaujantys socialiai sudėtingose užduotyse, mirksi dažniau nei atpalaiduotose situacijose.
• Priekinės smegenų žievės aktyvumas, susijęs su emocijų reguliavimu ir dėmesio koncentracija, didina mirksėjimo dažnį streso metu kaip natūralią reakciją į minties krūvį ir nervingumą.

Mokslininkai teigia, kad padidėjęs mirksėjimas yra tarsi “antistresinis” kūno mechanizmas, padedantis trumpam atitraukti akis nuo intensyvių dirgiklių ir sumažinti nervinę įtampą.

Funkcinė mirksėjimo reikšmė streso metu

Akių drėkinimas ir apsauga

Vienas pagrindinių mirksėjimo tikslų – tolygiai paskirstyti ašaras ant akių paviršiaus, apsaugant jas nuo išsausėjimo. Streso metu žmonės linkę rečiau pilnai užmerkti akis ar ilgiau “užlaikyti” žvilgsnį viename taške, tad dažno mirksėjimo funkcija pasidaro itin reikšminga. Tai natūrali organizmo strategija užtikrinti reikiamą akių drėgmę ir atstatyti komfortą, ypač kai aplinkoje galime būti labiau įtempti ar susikoncentravę į ekraną.

Signalizavimas apie emocinę būseną

Greitas ar neįprastai dažnas mirksėjimas gali būti netgi kūno kalbos dalis, rodanti aplinkiniams mūsų emocijų intensyvumą. Tai svarbu socialinėse sąveikose – tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai siunčiame signalus apie patiriamą stresą, nerimą ar nepatogumą.

Dažno mirksėjimo mitai ir realybė

• Dažnas mirksėjimas – visada tik stresas? Ne visai. Be streso, dažnas mirksėjimas gali rodyti ir akių dirginimą, alergijas, regėjimo sutrikimus, netgi kai kurias neurologines ligas.
• Mirksėjimo dažnis natūraliai kinta visos dienos metu ir priklauso nuo daugybės faktorių: kambario apšvietimo, oro drėgmės, žiūrėjimo į ekranus, net akinių ar kontaktinių lęšių dėvėjimo.

Todėl, jei dažnas mirksėjimas yra laikinas ir pasireiškia tik tam tikrose stresinėse situacijose, dažniausiai tai normali organizmo reakcija. Jei šis požymis vargina nuolat ar lydi kiti simptomai (skausmas, paraudimas, regos sutrikimai), verta pasikonsultuoti su gydytoju.

Kaip sumažinti mirksėjimą streso metu?

Nors mirksėjimas yra fiziškai būtinas ir absoliučiai normalus reiškinys, pernelyg dažnas ar juntamas gali kelti papildomą diskomfortą ar slegti psichologiškai. Keletas patarimų, kaip suvaldyti streso nulemtą mirksėjimą:

• Streso valdymo technikos: gilus kvėpavimas, progresuojantis raumenų atpalaidavimas, dėmesio nukreipimas ar meditacija gali sumažinti bendrą įtampą ir raminti nervų sistemą.
• Akių atpalaidavimo pratimai: kas 20 minučių nužvelkite į tolį, trumpam užsimerkite, kad akys pailsėtų. Dažnai, ypač dirbant prie ekranų, įvedama „20-20-20“ taisyklė (20 sekundžių žiūrėti į objektą už 20 pėdų/6 metrų kas 20 minučių).
• Tinkama miego higiena ir poilsis: nuovargis skatina tiek stresą, tiek ir akių sausumą, kas lemia dažnesnį mirksėjimą.
• Pakankamas skysčių vartojimas: dehidratacija didina akių sausumą, kas gali būti papildoma mirksėjimo priežastis.

Kada kreiptis į medikus?

Jeigu pastebite, jog dažnas ar nekontroliuojamas mirksėjimas pasidaro nuolatinis, asocijuojasi su skausmu, deginimu, regėjimo pablogėjimu ar kitais neįprastais simptomais, būtina gydytojo konsultacija. Tokiu atveju gali būti svarbi akių arba neurologinė apžiūra, kad būtų atmestos rimtesnės ligos (tokios kaip blefarospazmas ar neurologinės būklės).

Išvados: sveikas požiūris į akių mirksėjimą streso metu

Mirkčiojimo dažnio padidėjimas streso metu – visiškai natūrali organizmo reakcija, susijusi su tiek fiziologiniais, tiek emociniais veiksniais. Dažnas mirksėjimas dažniausiai yra laikinas ir praeina kartu su stresu. Svarbu nepamiršti, kad šį kūno signalą galime panaudoti kaip indikatorių savo emocinei būsenai sekti ir, reikalui esant, skirti daugiau dėmesio stresui mažinti, o esant ilgalaikėms problemoms ar papildomiems simptomams – kreiptis į medikus. Sveikas gyvenimo būdas, tinkamas poilsis ir streso valdymo įgūdžiai padės išlaikyti ne tik akių, bet ir viso organizmo balansą.