Kodėl per konfliktą sutrinka rijimo refleksas

Konfliktinės situacijos dažnai sukelia įvairias emocines ir fiziologines reakcijas organizme. Daugelis žmonių yra pastebėję, kad stiprios emocijos, įtampa ar nesutarimai gali paveikti ne tik nuotaiką ar kvėpavimą, bet ir fizines funkcijas, tokias kaip rijimas. Kodėl per konfliktą sutrinka rijimo refleksas? Kaip stresas veikia mūsų gebėjimą ryti ir ar tai yra pavojinga sveikatai? Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime mokslines priežastis, pateiksime praktinius patarimus ir atskleisime, ar toks pojūtis – pavojingas žmogaus organizmui.

Kaip veikia rijimo refleksas?

Rijimas – sudėtingas refleksas, kuriame dalyvauja daugiau nei 30 raumenų ir keli nervai. Šis procesas susideda iš trijų etapų: burnos (valinga fazė), ryklės ir stemplės (abi nevalingos fazės). Normaliomis sąlygomis, nuryti kąsnį ar gurkšnį vandens vyksta automatiškai, nes šį veiksmą reguliuoja smegenų kamieno refleksai.

Rijimą koordinuoja centrinė nervų sistema – ypač tam tikros smegenų dalys, atsakingos už motoriką ir sensoriką. Bet kurie trikdžiai šalyje ar impulsų perdavime gali sukelti laikiną ar ilgalaikį rijimo sutrikimą (dizfagiją). Tam įtakos turi ne tik mechaninės priežastys (pavyzdžiui, uždegimas, augliai), bet ir psichogeniniai veiksniai.

Emocinis stresas ir jo poveikis fiziologijai

Stiprios emocijos, tokios kaip pyktis, baimė ar nerimas, aktyvuoja „kovok arba bėk“ reakciją – tai evoliuciškai susiformavusi apsauginė organizmo reakcija į pavojų. Šią reakciją kontroliuoja autonominė nervų sistema, ypač simpatinė jos dalis.

Ką daro kūnas per konfliktą?

• Padidėja adrenalino kiekis: Hormonas skatina kraujotaką į raumenis ir širdį, paruošdamas organizmą greitiems veiksmams.
• Raumenų įtampa: Veido, kaklo ir gerklės srityse raumenys gali nevalingai įsitempti, sutrikdydami natūralų rijimą.
• Sulėtėja neesminės kūno funkcijos: Virškinimo traktas, įskaitant rijimo refleksą, tampa „antraeiliu“, nes kūnas energiją nukreipia išgyvenimui.

Todėl, kai patiriame stiprius išgyvenimus konfliktų metu, dažnai pajuntame gniužulą gerklėje, pasunkėjusį rijimą ar net visišką nesugebėjimą nuryti seiles. Tai nėra susiję su stemplės ar gerklų liga – priežastis slypi nervų sistemos atsake į stresą.

Pagrindinės priežastys, kodėl konfliktas sutrikdo rijimo refleksą

„Gniužulas gerklėje“ (globus sensation)

Viena dažniausių situacijų – jausmas, tarsi gerklėje būtų gniužulas, kurio negalima nuryti. Tai vadinama globus sensation. Dažniausiai ją sukelia nerimas ar emocinė įtampa. Raumenų įtampa ir padidėjęs nervingumas „blokuoja“ įprastą rijimo refleksą, net jei fiziškai gerklėje nėra jokių kliūčių.

Simpatinės nervų sistemos dominavimas

Simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimas – pagrindinė konfliktų metu pasireiškiančių simptomų priežastis. Organizme didėjant adrenalino koncentracijai, suaktyvėja kvėpavimo, širdies ir raumenų sistemų veikla, tačiau sumažėja virškinimo funkcijos aktyvumas, įskaitant rijimo procesą.

Kartais, ilgai trunkant stresui, ši būsena gali užsitęsti ir pajautimą, kad nuryti sunku, žmogus gali patirti net kelias dienas po emocingos situacijos.

Ar tai pavojinga?

Nors stiprus emocinis stresas ir gali sukelti laikiną rijimo sunkumą, paprastai toks sutrikimas yra nepavojingas ir praeina, nurimus jausmams. Tačiau, jei rijimo sunkumas užsitęsia arba lydi kiti simptomai (skausmas, svorio kritimas, užspringimas), būtina kreiptis į gydytoją – tai gali būti rimtesnių ligų požymis.

Kaip sau padėti?

Paprasti būdai sumažinti įtaką rijimui per stresą

• Gilus kvėpavimas: Lėtai įkvėpkite per nosį, iškvėpkite per burną. Tai padeda nuraminti nervų sistemą ir atpalaiduoti gerklės raumenis.
• Mažesni kąsniai ir gurkšniai: Neprievartaukite savęs valgyti dideliais kąsniais ar gerti daug vienu metu krizinės emocinės būsenos metu.
• Atitolimas nuo konflikto: Pabandykite bent trumpam atsitraukti, susikoncentruoti į kitą veiklą ir vėliau grįžkite prie sudėtingos situacijos.
• Judesio ar raumenų atpalaidavimo pratimai: Švelniai pasitempkite kaklo, pečių sritį, nes būtent šių zonų raumenų įtampa stipriausiai veikia rijimą.
• Atsipalaidavimo technikos: Reguliari joga, meditacija ar autogeninė treniruotė padeda nervų sistemai lengviau tvarkytis su stresu.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei rijimo sutrikimas pasikartoja dažnai, trunka ilgiau nei kelias dienas ar jį lydi papildomi simptomai (užspringimas, kalbos pakitimai, stiprus skausmas, svorio kritimas) – būtina išsitirti pas šeimos gydytoją arba otorinolaringologą. Kartais rijimas gali sutrikti dėl neurologinių ligų, stemplės ar gerklų pokyčių, tad nereikėtų viską nurašyti vien tik emocijoms.

Dažniausi mitai apie rijimo sutrikimus emocijų metu

• Mitais laikoma nuomonė, kad toks sustojęs rijimas – pavojingas ir mirtinas. Realiai, streso sukeltas trumpalaikis rijimo refleksas retai sukelia rimtas komplikacijas, jei nėra organinių ligų.
• Mitų yra ir teiginiuose, kad, jei sunku nuryti per stresą, reikia visiškai nevalgyti. Tiesiog reikia atsižvelgti į savo pojūčius ir nekankinti savęs maistu esant labai sunkiam stresui.
• Sklandus maisto judėjimas stemplėje nereiškia, kad viskas gerai, jei jaučiate „gniužulą“. Net jei tai susiję su emocijomis, reikėtų išsitirti, jei simptomai nepraeina ilgesnį laiką.

Išvados

Rijimo refleksas gali sutrikti ar tapti sunkiai kontroliuojamas per intensyvias konfliktines situacijas – tai dažniausiai susiję su raumenų įtampa, nervų sistemos aktyvumu ir emocinėmis reakcijomis. Nors dažniausiai šis pojūtis nėra pavojingas, svarbu stebėti savo savijautą ir, prireikus, kreiptis į gydytoją. Tinkamos atsipalaidavimo technikos, dėmesys emocinei sveikatai ir laiku suteikta pagalba padeda lengviau susidoroti su šiuo nemaloniu, bet dažniausiai laikinu rijimo sutrikimu.