Kodėl po emocinio nuovargio norisi saldaus ar sūraus

Emocinė įtampa ir nuovargis dažnai neša mums ne tik psichologinius, bet ir fizinius pojūčius. Vienas ryškiausių – staigus saldaus ar sūraus maisto troškimas. Daugelis pastebi, kad po sunkios, stresu užpildytos dienos, ranka pati tiesiasi link šokolado plytelės ar traškučių pakuotės. Kodėl taip nutinka ir kuo ši vidinė trauka saldumynams ar sūriems užkandžiams pagrįsta? Šiame straipsnyje paaiškinsime neurologinius, hormoninius ir psichologinius procesus, susijusius su emociniu nuovargiu bei troškimu tam tikro maisto.

Emocinis nuovargis ir jo įtaka organizmui

Emocinis nuovargis – tai ilgalaikis streso, nerimo ar įtampos jausmas, sukeliantis psichinį ir fizinį išsekimą. Nors daugiausia apie jį kalbama kaip apie nuovargį mintyse, šis reiškinys turi akivaizdžių pasekmių visam organizmui. Kai išgyvename stiprias emocines būsenas, kūnas reaguoja padidindamas tam tikrų hormonų kiekį, o tai gali lemti stiprų maisto potraukį. Kai kurie žmonės emocinį pervargimą slepia ar malšina būtent per maistą, ir ypač – per saldžius ar sūrius užkandžius.

Cheminės reakcijos smegenyse

Streso metu organizmas išskiria kortizolį ir adrenaliną. Padidėjus jų kiekiui, kūnas ieško greito energijos šaltinio. Saldus maistas laikomas lengvai ir greitai pasisavinamu, todėl po emocinio nuovargio instinktyviai trokštame cukraus turinčių produktų.

Be to, smegenys, veikiamos streso, sumažina serotonino – laimės hormono – kiekį. Valgydami saldžius produktus, trumpam pakeliame serotonino lygį, todėl saldainiai ir šokoladas laikinai pagerina nuotaiką. Sūrus maistas prisideda prie dopamino išsiskyrimo, kuris susijęs su pasitenkinimo jausmu.

Kodėl norisi saldaus – pagrindiniai veiksniai

Energetinis deficitas po emocinio nuovargio

Emocinis pervargimas išeikvoja ne tik psichologinius, bet ir fizinius resursus. Smegenys nuolat sunaudoja gliukozę – pagrindinį energijos šaltinį. Kai jaučiamės pavargę, organizmas siunčia signalus, kurie dažnai pasireiškia kaip stiprus noras saldumynams. Tokie signalai – natūrali organizmo reakcija į norą greitai papildyti energijos atsargas.

Hormonų poveikis pasirinkimams

Kortizolio ir insulino pokyčiai stipriai veikia mūsų maisto pasirinkimus. Kai organizme kortizolio yra daug, greitai nori saldžių ir kaloringų produktų – taip ieškoma momentinio energijos padidinimo. Insulinas, atsakingas už cukraus apdorojimą, taip pat reaguoja į streso sukeltus gliukozės svyravimus kraujyje. Dėl šios dinamikos, ilgai patiriant stresą, dažniau norisi pasilepinti nesveikais užkandžiais vietoj subalansuoto maisto.

Kodėl traukia sūrus maistas?

Mineralų pusiausvyra ir emocinis nuovargis

Stiprus stresas ar nuovargis gali paveikti ne tik cukraus, bet ir elektrolitų bei mineralų – ypač natrio – pusiausvyrą. Kai organizmui trūksta natrio arba patiria nuovargį, natūraliai gali išaugti noras valgyti sūrų maistą. Sūrių užkandžių norisi ir dėl to, kad jie aktyvuoja malonumo centrus smegenyse.

Sūrus maistas ir malonumo mechanizmai

Kaip ir saldus maistas, sūrūs produktai stimuliuoja dopamino sistemą mūsų smegenyse. Tai lemia trumpalaikį pasitenkinimą, kuris ypač trokštamas po stresą sukeliančių patirčių. Tokiu būdu kūnas bando kompensuoti išsekimą emociniu ir fiziniu lygmeniu.

Psichologiniai mechanizmai: Kodėl maistas tampa paguoda?

Maistas nuo senų laikų kelia asociacijas su saugumu ir malonumu. Vaikystėje daugeliui saldainiai ar mėgstami užkandžiai būna pagrindinis atlygis ar paguoda. Ši asociacija išlieka visą gyvenimą. Štai kodėl, išgyvenę emocines krizes ar stiprų nuovargį, pasąmoningai ieškome paguodos būtent maiste, ypač saldžiame ar sūriame.

Emocinė valgymo spiralė

Ilgalaikis emocinis nuovargis gali paskatinti emocinio valgymo įprotį. Tai reiškia, kad žmogus maistu ne malšina alkį, o bando reguliuoti emocijas. Dažniausiai renkasi greitą pasitenkinimą teikiančius produktus – saldžius ir sūrius užkandžius. Ši spiralė, jei kartojama nuolat, gali sukelti ne tik viršsvorį, bet ir priklausomybę nuo tam tikrų maisto produktų.

Mitų paneigimas

• Nėra “silpnos valios” klausimas. Troškimas saldaus ar sūraus dažniausiai susijęs su biologiniais procesais, o ne asmenybės trūkumais.
• Saldūs ir sūrūs produktai trumpam pagerina nuotaiką, bet neišsprendžia emocinio nuovargio priežasčių.
• Susilaikyti nuo norimo maisto per prievartą neveiksminga – kur kas efektyviau yra suprasti savo emocijas ir ieškoti kitų pasitenkinimo būdų.

Kaip suvaldyti potraukį ir pasirūpinti emocine gerove?

Patarimai sumažinti netikros paguodos poreikį

• Pabandykite nustatyti priežastis, kodėl konkrečiu momentu norisi saldaus ar sūraus maisto – ar tikrai esate alkani, ar tiesiog pavargote emociškai.
• Ieškokite alternatyvių emocinės įtampos mažinimo būdų: ėjimas pasivaikščioti, kvėpavimo pratimai ar pokalbis su artimu žmogumi gali padėti efektyviau nei užkandžiavimas.
• Pasirinkite sveikesnius užkandžius. Pavyzdžiui, vietoj šokolado – vaisiai, vietoj traškučių – keptos daržovės ar riešutai be druskos.
• Reguliariai stebėkite savo cukraus kiekį kraujyje, jei jaučiate nuolatinį nuovargį ir stiprų troškimą saldaus.

Kada kreiptis į specialistus?

Jei pastebite, kad emocinis nuovargis dažnai lemia nekontroliuojamą valgymą ar potraukį nesveikam maistui, pasitarkite su gydytoju ar mitybos specialistu. Kai kuriais atvejais nuolatinis emocinis valgymas gali būti ženklas apie kitus sveikatos sutrikimus (pvz., depresiją, nerimą ar hormonų disbalansą).

Išvados: Kaip pasikeisti po emocinės dienos?

Emocinis nuovargis neatsiejamas nuo noro greitai pasijusti geriau, todėl saldaus ar sūraus troškimas – natūrali reakcija, o ne silpnumas. Suprasdami fiziologinius ir psichologinius procesus, galime sąmoningiau pasirinkti, kaip rūpintis savo emocine sveikata. Ieškodami alternatyvų pasitenkinimui ir stengdamiesi subalansuoti mitybą, galime ilgainiui sumažinti nekontroliuojamą potraukį saldiems ar sūriems užkandžiams, o emocinį nuovargį valdyti konstruktyvesniais būdais.