Kodėl dažnai šąla nosis per nerimą

Ar kada pastebėjote, kad patiriant nerimą ar stiprų stresą nosies galiukas ima šalti? Tai ne tik subjektyvus pojūtis – dažnai šąlanti nosis per nerimą yra dažnas ir paaiškinamas reiškinys. Šis simptomas gali kelti nerimą, tačiau paprastai jis nėra pavojingas. Suprasti, kodėl tai vyksta, padeda sumažinti baimę ir rasti tinkamiausius būdus pasirūpinti savo savijauta.

Kaip nerimas veikia mūsų kūną?

Nerimas – natūrali organizmo reakcija į grėsmę ar stresą. Šios reakcijos fiziologinis pagrindas yra vadinamoji „kovok arba bėk“ (angl. fight-or-flight) sistema, kurios metu organizmas ruošiasi galimai pavojingoms situacijoms. Šios būklės metu daugybė kūno funkcijų labai greitai pasikeičia, ir vienas iš pokyčių – kraujotakos persiskirstymas.

Kraujotakos pokyčiai dėl streso

Nerimo metu, kai kūnas gauna signalą apie pavojų, simpatinė nervų sistema skatina širdį plakti greičiau, kvėpavimas tampa gilus, o kraujas nukreipiamas ten, kur labiausiai jo reikia: į didžiuosius raumenis, širdį ir plaučius. Tuo pačiu metu, smulkieji kraujagyslių tinklai, esantys odoje, susitraukia (atsiranda vadinamoji periferinė vazokonstrikcija), todėl sumažėja kraujo tekėjimas į paviršines kūno vietas – pavyzdžiui, pirštus, ausis ar nosies galiuką.

Nosies jautrumas temperatūros pokyčiams

Nosies galiuke oda yra plona, o po ja esančios kraujagyslės arti paviršiaus. Dėl to net ir nedideli kraujotakos pokyčiai šioje vietoje iškart jaučiami: nosis gali pradėti šalti, prarasti šilumos pojūtį arba netgi parausti. Tokį pat efektą, beje, pastebime šaltą žiemą – tenka tik išeiti į lauką ir pirmiausia sušąla būtent nosis. Per nerimą ši reakcija vyksta gana panašiai, nors aplinkos temperatūra ir nekinta.

Ką rodo šąlanti nosis?

Nors dažnai šąlanti nosis nerimo metu beveik visada yra normali fiziologinė reakcija, kartais ji gali būti signalas, jog kūnas nuolat patiria stresą. Ilgalaikis nerimas išbalansuoja tiek fiziologinius, tiek psichologinius procesus.

Požymis, kad jūsų kūnas įjungė „pavojaus režimą“

Šąlanti nosis yra vienas iš tų subtilių ženklų, primenančių, kad organizmas įsijungė į padidinto budrumo būseną. Kiti dažni nerimo sukelti kūno pojūčiai:

• prakaitavimas rankomis, pėdomis, pažastyse
• širdies plakimas ar permušimai
• tempimo ar gniaužimo jausmas krūtinėje
• pilvo diskomfortas ar pykinimas
• šąlantys ar tirpstantys galūnių pirštai

Visi šie simptomai kyla dėl simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimo ir kraujotakos reguliavimo.

Mokslinis pagrindimas ir tyrimų duomenys

Streso ir kraujagyslių susitraukimo ryšys įrodytas tiek gyvūnų, tiek žmonių fiziologiniuose tyrimuose. 2018 m. žurnale „Psychophysiology“ paskelbti duomenys parodė, kad nerimo metu išmatuotos odos temperatūros sumažėjimas išryškėdavo ne tik rankose ar pėdose, bet ir veide, ypač nosies srityje. Tai – objektyvi termoreguliacijos reakcija, kurią galima užfiksuoti termovizoriaus pagalba.

Stiprus ar lėtinis stresas gali išprovokuoti periferinę vazokonstrikciją (kraujagyslių susiaurėjimą) netgi esant normalioms šilumos sąlygoms. Tai padeda paaiškinti, kodėl kai kuriems žmonėms nosis ar galūnių pirštai šąla net ir komfortiškoje namų temperatūroje.

Susiję mitai ir dažnos klaidos

Dažnai pasitaikanti klaidinga nuostata, kad šąlanti nosis būtinai rodo peršalimą, slogą ar blogą kraujotaką. Iš tikrųjų sveikiems žmonėms dažniausia nosies šąlimo priežastis – būtent emocinis stresas ar nerimas. Nebūtinai reikia ieškoti ligų – jei kiti simptomai yra nežymūs, o šąlanti nosis sutampa su stresinėmis situacijomis, tikėtina, kalta būtent „kovok arba bėk“ reakcija.

Dar vienas mitas – kad dėl nuolat šąlančios nosies būtinai kaltas žemas hemoglobinas, geležies trūkumas ar kraujo apytakos sutrikimai. Tokios rimtos būklės turi ir daugiau simptomų (pvz., nuovargis, blyškumas, dusulys), tad vien šąlanti nosis dažniausiai nėra tokio pobūdžio sutrikimo ženklas.

Kada verta sunerimti?

Didžioji dalis atvejų, kai nosis šąla per nerimą, yra visiškai nepavojingi. Tačiau jei prie šio simptomo prisideda ir kiti požymiai – blyškumas, nuolatinis nuovargis, širdies ritmo sutrikimai, sunkumas kvėpuoti ar stiprus galūnių tirpimas – rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Tokie požymiai gali rodyti ir kitas organizmo problemas: anemiją, širdies ar kraujagyslių ligas, Raynaud sindromą.

Kaip sumažinti šąlančios nosies pojūtį?

Nors pats pojūtis nėra pavojingas, jis gali kelti diskomfortą ar didinti nerimo jausmą. Štai keli būdai, padedantys susigrąžinti šilumą ir sumažinti nerimo įtaką:

• Sąmoningas kvėpavimas ir relaksacijos pratimai – lėtas, gilus kvėpavimas aktyvina parasimpatinę (raminančią) nervų sistemą, sumažina kraujagyslių spazmus.
• Lengvas nosies masažas ar šildymas delnais – švelniai palaikius rankas ant nosies, odoje pagerėja kraujotaka.
• Nuo kūno temperatūros neatskirtos drabužių detalės – jei šąlanti nosis vargina dažnai, verta naudoti lengvą šalį net ir patalpoje.
• Nerimo valdymo įgūdžių stiprinimas – reguliarūs meditacijos, dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) ar autogeninės treniruotės pratimai padeda reguliuoti streso lygį.
• Judėjimas – nedidelis fizinis aktyvumas ar mankšta skatina kraujotaką visame kūne.

Kada kreiptis į gydytoją?

Dažniausiai šąlanti nosis dėl nerimo nėra susijusi su rimtomis sveikatos problemomis, tačiau, jei kartu jaučiate kitus neįprastus simptomus, verta pasitikrinti. Ypač svarbu, jei:

• šąlanti nosis ar kitos kūno vietos nuolat pakinta spalva (mėlynuoja, stipriai išbąla)
• atsiranda skausmas ar žaizdos, kurios negyja
• simptomus lydi staigus kraujo spaudimo kritimas ar dusulys

Išvada

Šąlanti nosis per nerimą – dažnas ir normalus reiškinys, susijęs su natūraliu fiziologiniu organizmo atsaku į stresą. Simptomas atsiranda dėl laikinai sumažėjusio kraujo tiekimo į nosies odą, kai kūnas persiskirsto išteklius adrenalino ar streso hormonų įtakoje. Paprastai tai nepavojinga ir praeina, kai kūnas nusiramina. Tačiau jei šis pojūtis lydi kitus simptomus arba stipriai trikdo gyvenimo kokybę, verta kreiptis į gydytoją ir pasitarti dėl papildomų tyrimų arba streso valdymo būdų.