Kaip jūsų veidas reaguoja į neišreikštus jausmus

Ar kada nors pastebėjote, kad tam tikromis dienomis jūsų veidas atrodo liūdnesnis, įsitempęs ar net pasikeičia, nors stengiatės nenurodyti jokių emocijų? Moksliniai tyrimai parodė, kad neišreikšti jausmai išties palieka žymes ne vien mūsų psichikoje, bet ir veide. Nors vis dar gajus mitas, kad emocijas galime „paslėpti“ ar ignoruoti be jokio šalutinio poveikio, šiuolaikinė neuromokslų ir psichosomatikos sritis rodo priešingai – mūsų veidas yra unikalus vidaus pasaulio veidrodis.

Kaip neišreikšti jausmai veikia veido išraiškas?

Veidas – tai ne tik pagrindinis komunikacijos įrankis, bet ir viena jautriausių mūsų kūno dalių. Jis atspindi emocijas net tada, kai jas stengiamės slėpti arba ignoruoti. Neurologas Paul Ekman įrodė, kad tam tikri veido raumenų judesiai yra universaliai susiję su įvairiais emociniais išgyvenimais. Kai emocijos lieka neįvardytos ar neišreikštos, veido raumenys gali ilgą laiką būti neįprastai įtempti.

Įtampos ženklai

• Susitraukusi kakta ar antakiai.
• Prispaustas arba nevalingai sutrauktas žandikaulis.
• Nėra natūralios mimikos ar šypsenos.
• Dažnas akių mirkčiojimas ar žvilgsnio nukreipimas žemyn.

Tokie požymiai dažnai pastebimi pas žmones, kurie linkę slopinti pyktį, liūdesį arba nerimą. Įprastai, papasakojus ar išreiškus savo emocijas, veidas atgauna natūralesnę išraišką, veido raumenys atsipalaiduoja.

Kodėl nesvarbu – išreiškiate ar slopinate emocijas, veidas vis tiek reaguoja?

Emocijos sukelia automatinę organizmo reakciją. Jos perduodamos per nervų sistemą, o viena iš išraiškų – veido raumenų pokyčiai. Pavyzdžiui, išsigandę akimirksniu praplečiame akis, nusiminę – suglemba lūpos ar nukrenta žvilgsnis. Jei šias emocijas sąmoningai bandome nuslėpti, kūnas pasirenka „kompromisą“: veidas tampa neutralus, tačiau raumenų tonusas išlieka padidėjęs.

Tyrimai rodo, kad žmonės, reguliariai slopinantys emocijas, dažniau kenčia nuo įtampos galvos skausmų, žandikaulio skausmų (bruksizmo), netgi padidėjusio spuoguotumo ar odos paraudimo. Visa tai – subtilūs signalai, kad emocijos buvo neišreikštos arba ignoruotos. Šis procesas yra refleksinis ir dažniausiai pasireiškia be mūsų sąmoningo pastangų suvokimo.

Dažniausi veido pokyčiai, atsirandantys dėl neišreikštų jausmų

1. Lėtinė mimikos įtampa

Ieškant ramybės ir vidinės pusiausvyros, dažnai nesąmoningai sutraukiame tam tikrus veido raumenis, ypač kaktos, lūpų ar žandikaulio srityje. Ilgainiui raumenys gali tapti standūs, o išraiškos – niūresnės ar susirūpinusios.

2. „Apsauginė“ veido kaukė

Žmonės, kurie slopina emocijas, dažnai ugdo vadinamąją neutralumo kaukę – veidas išlieka nejudrus, sunku įžvelgti džiaugsmą ar nusivylimą. Tai gali trukdyti ir socialinei komunikacijai, nes aplinkiniai sunkiau supranta tikruosius jūsų jausmus.

3. Spuogai, paraudimai ir odos uždegimai

Stresas, kylantis iš neišreikštų emocijų, skatina uždegiminius procesus ir odos reakcijas. Dėl hormonų svyravimų oda gali tapti jautresnė, dažniau atsiranda bėrimų ar raudonis.

4. Skausmas ir įtampa žandikaulyje

Itin dažnas požymis – pasąmoninis žandikaulio suspaudimas ar dantų griežimas, ypač naktį. Tai gali sukelti žandikaulio sąnario problemas, dantų nudilimą ar net galvos skausmus.

Kaip sumažinti neišreikštų emocijų poveikį veidui?

Pirmos pagalbos priemonės

• Atpažinkite savo emocijas – kasdiene atspindimoji praktika (pvz., emocijų dienoraštis) padeda suprasti ir įvardyti jausmus anksčiau, nei jie taps problema.
• Meditacija, kvėpavimo pratimai ar progresyvi raumenų relaksacija padeda sumažinti veido ir viso kūno įtampą.
• Reguliariai mankštinkite veido raumenis: paprasti pratimai, šypsenos ar atpalaidavimo technikos padeda veidui grįžti į natūralią būseną.
• Neslopinkite emocijų – ieškokite patikimų būdų jas išreikšti: su artimaisiais, dienoraštyje ar dirbant su psichologu.

Kada kreiptis pagalbos?

Jei pastebite, kad veido įtampa ar kiti fiziniai simptomai tampa nuolatiniai, verta pasikonsultuoti su specialistu. Pasikartojantys skauduliai ar mimikos sustingimas gali signalizuoti ne tik apie emocinę, bet ir bendrą sveikatos problemą.

Mitai apie emocijas ir jų slėpimą

• Mitai sako: „Jeigu nerodysiu, niekas nepastebės, ką jaučiu.“ Realybė: Kūnas, ypač veidas, siunčia signalus, kurių dažnai net mes patys nepastebime. Mikromimikos – trumpi ir smulkūs raumenų judesiai – išduoda emocijas, net jei jų tiesiogiai neparodome.
• Mitai sako: „Emocijas galima tiesiog pamiršti.“ Realybė: Nesąmoningai slopinami jausmai veikia kūną ir psichiką, auginant nerimą, nemigą, nuovargį arba net fizinius skausmus.
• Mitai sako: „Vyrai turi slėpti jausmus, todėl jie stipresni.“ Realybė: Slenkant emocijoms ilgam laikui, didėja lėtinio nuovargio, psichosomatinių ligų rizika – ir tai patvirtina moksliniai tyrimai.

Rūpinkitės savo vidumi ir veidu

Jūsų veidas – gyvybingas, nuolat kintantis kūno organas, atspindintis emocijas net tada, kai norime jas nuslėpti. Neišreikšti jausmai ilgainiui kaupiasi ne tik mintyse, bet ir veido raumenyse, odoje, net laikysenoje. Mokėti atpažinti ir valdyti emocijas – tai ne silpnybė, o sveikatos stiprinimas.

Jei ieškote būdo išsaugoti sveiką veido išraišką ir išvengti nuolatinės įtampos, pradėkite nuo dialogo su savimi ir artimaisiais. Skirkite laiko sau: leiskite sau jausti, kalbėkite apie emocijas, pasinaudokite specialistų pagalba, jei to reikia. Jūsų veidas ne tik grožio, bet ir geros savijautos atspindys.