Kaip emocinis stresas keičia jūsų skonio receptorius

Emocinis stresas paveikia mūsų organizmą įvairiais būdais – nuo širdies ritmo pokyčių iki virškinimo sistemos sutrikimų ar miego problemų. Tačiau daugelis nežino, kad nuolatinė įtampa gali paveikti ir mūsų skonio receptorius, keisdama tai, kaip jaučiame ir suvokiame skonį. Šis ryšys tarp psichologinės savijautos ir skonio pojūčių atveria įdomias naujas galimybes geriau suprasti tiek mūsų fiziologiją, tiek kasdienį gyvenimą.

Kaip veikia skonio receptoriai?

Skonio receptoriai, dar vadinami skonio pumpurais, yra mikroskopinės ląstelės, esančios daugiausia ant liežuvio. Jos padeda atpažinti pagrindines skonio kategorijas: saldų, sūrų, rūgštų, kartų ir umami. Kai valgome maistą ar geriame gėrimą, cheminės medžiagos iš maisto sąveikauja su šiomis ląstelėmis, o nerviniai impulsai siunčiami į smegenis, kurios interpretuoja, ką jaučiame. Tai – ne tik biologinis, bet ir subjektyvus procesas, nes kiekvieno žmogaus pojūčiai šiek tiek skiriasi.

Emocinė būsena ir skonio pojūtis: koks yra ryšys?

Per pastaruosius dešimtmečius mokslininkai pastebėjo, kad emocinis stresas gali paveikti įvairias jutimo sistemas, o skonio pojūčiai – ne išimtis. Stresas, nerimas ar depresija keičia ne tik mūsų elgesį, bet ir fiziologinius procesus, todėl susiduriame su naujais skonio iššūkiais arba pokyčiais.

Šalutinis streso poveikis

• Padidėjęs arba sumažėjęs noras valgyti
• Skonio pojūčių sumažėjimas (hipogeuzija)
• Neįprastas alkis druskingam, riebiems arba saldiems produktams

Emocinis stresas, per ilgą laiką ar net trumpalaikis įtampų laikotarpis, gali tiesiogiai paveikti mūsų skonio receptorių jautrumą. Kai kurie žmonės pastebi, kad mėgstami patiekalai tampa „beskoniai“, o kitiems tam tikri produktai atrodo per sūrūs, kartūs ar stipraus skonio.

Kaip stresas veikia skonio receptorių veiklą?

Streso metu organizme išsiskiria hormonai, tokie kaip adrenalinas ir kortizolis. Šios medžiagos lemia daugybę reakcijų – nuo kraujospūdžio kilimo iki kraujotakos pokyčių ar imuniteto nusilpimo. Tačiau jų poveikis tiesiogiai siejamas ir su skonio pumpurais.
Kai kurios su stresu susijusios reakcijos gali:

• Mažinti seilių išsiskyrimą (o seilėse esančios molekulės būtinos tinkamam skonio priėmimui)
• Mažinti signalų perdavimą iš skonio pumpurų į smegenis
• Sutrikdyti receptorių atsinaujinimą (jie nuolat atsinaujina kas 1–2 savaites)

Tai gali paaiškinti, kodėl esant stresui maistas atrodo blankesnis – tiesiog fiziologiniai procesai „išjungia“ dalį mūsų gebėjimo vertinti skonius.

Moksliniai tyrimai apie streso ir skonio pokyčius

Tiek laboratoriniai, tiek klinikiniai tyrimai rodo, kad stresą patiriantys žmonės dažniau skundžiasi pakitusiais skonio pojūčiais. 2017 metais „Appetite“ žurnale publikuotas tyrimas atskleidė, kad nuovargis ir nuolatinis stresas sumažina skonio receptorių jautrumą – ypač saldžiam ir sūriam maistui. Kiti tyrimai pabrėžia, kad stresas gali padidinti norą vartoti komfortinius produktus (pvz., saldumynus), nes iš esmės siekiame atkurti laimingumo hormonų balansą smegenyse.

Kokias problemas sukelia pakitęs skonio pojūtis?

Ilgalaikis arba dažnas stresas ir dėl to pakitęs skonio pojūtis gali lemti įvairius sveikatos iššūkius:

• Nereguliarų valgymo ritmą
• Per didelį „emocinio valgymo“ dažnį
• Maistinių medžiagų disbalansą
• Prastą savijautą, depresijos ar nerimo paūmėjimą

Pavyzdžiui, nemalonus ar blankus skonis gali lemti sumažėjusį apetitą ir prastą mitybą, o nuolatinis troškimas sūraus ar saldaus – pakenkti širdžiai ar svoriui. Svarbu suprasti, kad šie pojūčių pokyčiai dažniausiai yra laikini ir gali būti grįžtami, jei sumažiname streso lygį.

Mitai apie skonio pojūčius ir stresą

• „Stresas niekaip neveikia mano skonio.“ – Tai mitas, nes net jei pokyčių nepastebite iškart, netiesioginiai simptomai, tokie kaip besikeičiantis apetitas arba tam tikrų produktų noras, jau signalizuoja apie streso poveikį skonio sistemai.
• „Jei maistas nebebeskonis, vadinasi, visada taip ir liks.“ – Tai netiesa. Skonio receptoriai, priešingai nei daugelis manome, nuolat atsinaujina, tad subalansavus psichologinę savijautą, dažnai atsistato ir natūralūs pojūčiai.
• „Tik riebaus ar sūraus maisto norisi dėl įpročio.“ – Stresas stimuliuoja specifinius smegenų centrus, todėl keičiasi ir mūsų poreikiai, ir skonio suvokimas.

Kaip sumažinti streso poveikį skonio receptoriams?

Nors kartais beveik neįmanoma visiškai išvengti kasdieninės įtampos, yra būdų apsaugoti ir savo skonio receptorius, ir bendrą organizmo pusiausvyrą:

• Reguliariai taikykite streso valdymo technikas: meditaciją, kvėpavimo pratimus, jogą ar tiesiog daugiau laiko skirkite hobiams.
• Laikykitės subalansuotos mitybos, net jei maisto skonis laikinai atrodo blankesnis, – rinkitės kuo įvairesnius, natūralius produktus.
• Pakankamai miegokite, nes kokybiškas poilsis tiesiogiai susijęs su streso lygiu bei skonio pumpurų atsinaujinimu.
• Nevartokite perteklinio kofeino ar alkoholio – jie gali pažeisti skonio receptorius ir sustiprinti streso poveikį.
• Jei pastebėjote ryškius ar užsitęsusius pokyčius, pasitarkite su gydytoju – kartais skonio sutrikimas gali būti ir kitų sveikatos problemų požymis.

Kada kreiptis pagalbos?

Nors trumpalaikiai skonio pokyčiai dažnai praeina kartu su emocinės būklės pagerėjimu, verta atkreipti dėmesį, jei:

• Skonio netenkate visiškai (ageuzija)
• Jaučiate stiprų metalinį ar nemalonų skonį burnoje
• Dėl pokyčių stipriai krenta ar auga svoris, blogėja bendras savijauta

Kai kuriais atvejais, be streso, skonio pokyčius gali lemi ir kitos sveikatos problemos: infekcijos, vaistų šalutinis poveikis, hormonų disbalansas ar neurologinės ligos. Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis pas šeimos gydytoją ar specialistą.

Išvados

Skonio pojūtis yra ne vien savaime suprantamas gebėjimas, bet subtilus įvairių organizmo sistemų bendradarbiavimo rezultatas. Emocinis stresas dažnai tyliai dera mūsų skonių pasaulyje, keisdamas mūsų mėgstamų produktų pojūčius ir valgymo įpročius. Laiku atpažinus streso simptomus ir pasirūpinus savo psichologine sveikata, galima išvengti ilgalaikių pasekmių organizmui ir atgauti tikrą skonį gyvenimui.