Kaip jūsų širdies ritmas kinta per nepatogias situacijas

Ar kada susimąstėte, kodėl širdis ima stipriau plakti, kai susiduriate su nepatogia situacija – pavyzdžiui, netikėtai susitikus su buvusiu kolega ar kalbant viešai? Nors širdies plakimo pagreitėjimas dažnai vertinamas kaip streso ar nerimo požymis, šis fiziologinis atsakas atspindi sudėtingus mūsų organizmo apsauginius mechanizmus. Suprasti, kaip ir kodėl mūsų širdies ritmas kinta tokiose situacijose, gali padėti geriau valdyti emocijas bei stiprinti bendrą savijautą.

Kas vyksta organizme nepatogiose situacijose

Nepatogios situacijos gali šiek tiek skirtis kiekvienam žmogui, tačiau jose dažnai kyla jaudulys, nerimas ar stresas. Šiuos pojūčius lydi ir fiziniai simptomai – pagreitėjęs širdies plakimas, padažnėjęs kvėpavimas, prakaitavimas. Kodėl taip nutinka?

„Kovok arba bėk“ reakcija

Susidūrus su stresą keliančia situacija, įsijungia vadinamoji simpatinė nervų sistema. Ji yra mūsų organizmo dalis, kuri atsakinga už „kovok arba bėk“ reakciją. Šis evoliuciškai susiformavęs refleksas buvo gyvybiškai svarbus mūsų protėviams, kai tekdavo išgyventi susidūrus su pavojumi.

Šiuolaikinėse situacijose – pavyzdžiui, nepatogiame pokalbyje ar viešame pasisakyme – ši reakcija vis dar pasireiškia. Simpatinė nervų sistema išskiria hormoną adrenaliną (epinefriną), kuris sparčiai patenka į kraują. Adrenalinas sukelia širdies susitraukimų dažnio didėjimą (tachikardiją), pasiruošdama padėti kūnui reaguoti į stresoriaus keliamą „grėsmę“.

Kokia širdies ritmo kaita yra normali?

Vidutinis širdies susitraukimų dažnis suaugusiajam ramybės būsenoje yra apie 60–100 dūžių per minutę. Netikėtai patekus į nepatogią situaciją, šis dažnis gali padidėti 10–30 ar net daugiau dūžių per minutę (priklausomai nuo individualių savybių bei patiriamo streso lygio).

Kokie veiksniai lemia širdies ritmą nepatogiose situacijose?

Ne tik stresas ar baimė, bet ir įvairūs individualūs bei situaciniai veiksniai daro įtaką tam, kaip širdis reaguoja į nepatogią situaciją.

• Asmeninės savybės. Žmonės, linkę į didesnį nerimą ar jautrumą stresui, paprastai stipriau reaguoja fiziologiškai – jų širdis gali plakti greičiau ir stipriau.
• Situacijos sudėtingumas. Kuo labiau situacija nepatogi ar įtempta, tuo stipresnė organizmo reakcija. Pavyzdžiui, viešoji kalba daugeliui gali sukelti didesnį streso lygį nei trumpas pokalbis su nepažįstamuoju.
• Fizinė sveikata. Esant širdies ar kraujagyslių ligoms, organizmas gali jautriau reaguoti į stresą.
• Greitas gyvenimo tempas. Nuolatinis skubėjimas ar miego stygius didina jautrumą stresui ir gali paskatinti dažnesnį širdies plakimo šuolį nepatogiose situacijose.

Ar padažnėjęs širdies plakimas pavojingas?

Daugeliu atvejų laikinas širdies ritmo padidėjimas nėra pavojingas. Tai natūralus organizmo atsakas ir dažniausiai praeina, kai situacija nurimsta. Tačiau yra keletas atvejų, kai reikia atkreipti dėmesį:

• Jei širdies plakimas stipriai padažnėja net ir dėl menkiausio streso arba be aiškios priežasties.
• Jaučiate dusulį, galvos svaigimą ar stiprų krūtinės skausmą.
• Turite širdies ritmo sutrikimų istoriją, sergate širdies ligomis.

Tokiais atvejais svarbu kreiptis į gydytoją ir pasitarti dėl tolimesnių tyrimų ar gydymo.

Kaip sumažinti nepatogios situacijos poveikį širdžiai?

Nors visiškai išvengti fiziologinės reakcijos ne visada įmanoma, yra būdų ją sumažinti arba išmokti su ja susitvarkyti:

Praktikuokite sąmoningą kvėpavimą

Gilus, lėtas kvėpavimas padeda aktyvinti parasimpatinę nervų sistemą, kuri nuramina širdies darbą. Praktikuokite gilius įkvėpimus pro nosį, iškvėpimus per lūpas, kol pajusite, kad širdies plakimas rimsta.

Reguliari fizinė veikla

Aktyvus gyvenimo būdas stiprina širdį ir moko organizmą efektyviau reaguoti į stresą. Net ir trumpi pasivaikščiojimai kasdien gali padaryti ilgalaikį poveikį savijautai ir širdies ritmui.

Mokykitės emocinio atsparumo

Streso valdymo įgūdžiai, tokie kaip meditacija, savęs pažinimas ar sąmoningumo praktikos, leidžia racionaliau reaguoti į nepatogias situacijas. Tai sumažina adrenalino išsiskyrimą ir padeda išlaikyti normalų širdies ritmą.

Mitai apie širdies plakimą ir stresą

Vis dar pasitaiko klaidingų įsitikinimų apie širdies ritmą nepatogiose situacijose. Vienas jų – įsitikinimas, kad dažno širdies plakimo būtina bet kokia kaina vengti. Tiesą sakant, laikinas padažnėjimas yra sveiko organizmo požymis, kuris rodo, kad jūsų kūnas geba prisitaikyti. Tik ilgalaikis ar nepaaiškinamas tachikardijos epizodas gali būti medicininės problemos ženklas.

Kada verta sunerimti?

Taip pat svarbu mokėti atskirti natūralią reakciją nuo rimtesnių būklių. Jei padažnėjęs širdies plakimas trunka ilgiau nei 10–15 minučių po to, kai stresas sumažėja, jį lydi svaigulys, skausmas krūtinėje ar dusulys, būtina kuo greičiau kreiptis į medikus. Tokie simptomai gali signalizuoti rimtesnes sveikatos problemas.

Išvada

Širdies ritmo pokyčiai nepatogiose situacijose – tai natūralus, fiziologiškai paaiškinamas reiškinys. Didžiąją dalį laiko ši reakcija atspindi veiksmingą organizmo veiklą, pasirengimą susidoroti su iššūkiais. Svarbiausia – nebijoti šių pojūčių, o mokytis su jais susitaikyti ir taikyti praktikas, mažinančias streso poveikį. Stebėdami ir pažindami savo kūno signalus, galite pagerinti tiek savo emocinę, tiek fizinę sveikatą.