Kodėl per nerimą norisi nusisukti ar nusisleisti

Jausmas, kai per nerimą kyla noras nusisukti ar net pasislėpti, daugeliui pažįstamas, tačiau dažnai lieka nepaaiškintas. Poreikis atitolti nuo kitų žmonių ar užimti „gynybinę” pozą pasireiškia tiek gyvenant nuolatinėje įtampoje, tiek susiduriant su trumpalaikiu stresu. Kodėl neramumui apėmus norisi slėptis, vengti akių kontakto ar net fiziškai nukreipti žvilgsnį? Pabandykime išaiškinti šį fenomeną, remdamiesi naujausiais psichologijos ir neuromokslo tyrimais.

Kaip nerimas veikia mūsų kūną ir elgesį?

Nerimas yra natūrali organizmo atsako į galimą pavojų forma, apimanti tiek fiziologinius, tiek psichologinius pokyčius. Kuomet jaučiame nerimą, mūsų „kovok arba bėk” (angl. fight-or-flight) sistema aktyvuojasi, paruošdama kūną reaguoti į grėsmingas situacijas. Tai – evoliuciškai susiformavusi apsauginė reakcija, kuri žmonijos istorijoje padėjo išgyventi susidūrus su grėsmėmis.

Per nerimą mūsų širdis ima plakti stipriau, kvėpavimas dažnėja, raumenys įsitempia. Kartu su šiais fiziniais pokyčiais atsiranda ir elgesio strategijos – viena jų, noras fiziškai ar simboliškai nutolti nuo nerimą keliančio objekto ar situacijos.

Kodėl pasireiškia noras nusisukti ar nusisleisti?

Evoliucinė gynybos strategija

Mokslininkai mano, kad noras nusisukti, vengti akių kontakto ar net pasislėpti gali būti giliai įsišaknijęs mūsų instinktuose. Gamtos pasaulyje daugelis gyvūnų, jausdami grėsmę, pasirenka pasitraukti, susislėpti ar sumažinti savo matomumą. Žmonės paveldėjo šią reakciją – susidūrę su grėsmę keliančiomis socialinėmis situacijomis, pasąmoningai stengiamės sumažinti savo „atsidengimą”, t. y., tampame mažiau pastebimi, „nematomi”.

Socialinis nerimo aspektas

Socialinis nerimas – dažnai pasitaikanti nerimo forma, kai asmuo jaučiasi stebimas, vertinamas ar kritikuojamas kitų žmonių. Tokiose situacijose noras nusisukti ar nusisleisti ypač ryškus. Vengimas akių kontakto, kūno pasukimas šonu arba žvilgsnio nukreipimas žemyn yra būdingi gynybiniai gestai, simbolizuojantys poreikį apsisaugoti nuo potencialių neigiamų kitų reakcijų.

Neurologinės priežastys

Nerimo metu aktyvuojasi migdolinė liauka – smegenų dalis, atsakinga už „pavojaus signalų” interpretavimą. Ši struktūra siunčia signalus, verčiančius kūną būti pasiruošusiam gynybai. Susidūrus su neaiškumu ar netikėtumu socialinėje aplinkoje, migdolinės liaukos aktyvumas gali paskatinti mus fiziškai atitolti: pasisukti, paslėpti veidą ar net nutolti nuo žmonių.

Kokie pagrindiniai nusisukimo elgesio ženklai?

• Kūno pasukimas nuo pašnekovo
• Nukreiptas žvilgsnis žemyn arba į šoną
• Rankų įsidėjimas į kišenes arba „už” savęs
• Pečių susitraukimas, galvos nuleidimas
• Vengimas akių kontakto

Tokie požymiai dažnai būna nesąmoningi ir pasireiškia tiek kasdienėse situacijose, tiek esant stipraus nerimo atvejais. Tai gali būti ženklas, kad žmogus jaučia poreikį apsisaugoti nuo socialinio diskomforto arba vidinio streso.

Mitų paneigimas: ar nusisukti reiškia nemandagumą?

Neretai manoma, jog žmogus, kuris vengia tiesioginio žvilgsnio ar nusisuka, yra nemandagus, abejingas ar slėpia kažką negero. Tačiau iš tiesų toks elgesys dažniausiai yra nesąmoninga, automatinė reakcija į nerimą. Tai nėra tyčinis bandymas įžeisti kitą, bet greičiau gynybinė priemonė apsaugoti save – tiek fiziškai, tiek emociškai.

Psichologai ragina neskubėti daryti išvadų apie žmonių elgesį remiantis vien šiais gestais. Dažniau tai signalizuoja apie jų vidinę emocinę būseną nei apie ketinimus bendrauti ar nebendrauti.

Kaip tvarkytis su šiuo poreikiu?

Sąmoningumo ugdymas

Pirmas žingsnis – atpažinti, kada ir kodėl kyla noras nusisukti ar nusisleisti. Tai padeda suprasti savo emocinį „trigerį”, kuris sukelia socialinį nerimą. Sąmoningas stebėjimas savo elgesio leidžia sumažinti automatinę reakciją ir pasirinkti, kaip norime veikti socialinėse situacijose.

Giluminio nerimo pažinimas

Dažnai noras nusisukti kyla tada, kai situacija atrodo grėsminga ar kelia nesaugumo jausmą. Svarbu įsivardyti, ar iš tiesų pavojus realus, ar tai – išaugusi vidinė baimė. Giluminis savo jausmų pažinimas, pokalbiai su artimaisiais ar specialistais gali sumažinti šios reakcijos intensyvumą.

Bendravimo įgūdžių tobulinimas

Bendraujant mokomasi, kad gyvenimas pilnas įvairių situacijų – kai kurios kelia diskomfortą ar nerimą. Maži žingsniai, pavyzdžiui, sąmoningai palaikomas trumpas žvilgsnio kontaktas, nedidelės socialinės praktikos, padeda sustiprinti pasitikėjimą savimi ir sumažinti norą pasitraukti.

Kada verta kreiptis pagalbos?

Jei noras nusisukti, pasislėpti ar vengti socialinių situacijų tampa toks stiprus, kad trukdo kasdieniam gyvenimui – verta pasitarti su psichologu ar kitais specialistais. Nuolatinis nerimas, gėdos ar baimės jausmas nėra nei „silpnumo”, nei nenoro bendrauti ženklas. Tai gali būti socialinio nerimo sutrikimo ar kitų emocinių sunkumų požymis, kuriuos galima gydyti kognityvine-elgesio terapija, relaksacijos metodais ar net trumpalaikiais medikamentais (jei skiria specialistas).

Išvados

Poreikis nusisukti ar pasislėpti per nerimą – natūrali žmogaus kūno ir psichikos gynybinė reakcija. Ją lemia biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Svarbu atpažinti šias reakcijas, siekti sąmoningo jų supratimo bei ugdyti sveikesnius bendravimo įgūdžius. Nepamirškite, jog šie pojūčiai – dalis žmogiškos patirties, o jei jie trukdo gyventi, neverta dvejoti dėl profesionalios pagalbos.