Kodėl per įtampą norisi užsimerkti net nesąmoningai

Ar pastebėjote, kad patirdami įtampą, nerimą ar stresą dažniau užsimerkiate – net jei to akivaizdžiai nesuvokiate? Tai natūrali ir dažnai pasitaikanti kūno reakcija, kurią lydi tiek emociniai, tiek fiziologiniai procesai. Kodėl smegenys siunčia signalus užmerkti akis sunkioje situacijoje? Ar tai apsauginė reakcija, o gal meditacijos elementas, kurį galėtume išnaudoti sąmoningai? Straipsnyje apžvelgsime moksliškai pagrįstas šios reakcijos priežastis, jos reikšmę kūnui, ką tai sako apie mūsų psichiką ir kaip šią žinią galima pritaikyti kasdieniame gyvenime.

Kas vyksta kūne, kai patiriame įtampą?

Įtampa suaktyvina mūsų seniausius evoliucinius mechanizmus. Streso metu aktyvuojama vadinamoji „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakcija, kuri mobilizuoja kūną galimam pavojui. Tuomet padažnėja pulsas, pakyla kraujospūdis, kvėpavimas tampa greitesnis. Daugelis šių pokyčių vyksta automatiškai, mums net nesusimąstant apie jų eigą.

Regėjimo vaidmuo streso metu

Streso akimirkomis mūsų jutimų sistema persitvarko, kad galėtume greičiau pastebėti grėsmę ar išsisukti iš keblios situacijos. Tam tikrais atvejais, ypač stiprios emocinės įtampos metu, vaizdai ir įspūdžiai gali pasiekti perkrovos ribą. Tada užsimerkdami nesąmoningai „išjungiam“ regimąją informaciją, kad sumažintume dirgiklių kiekį ir apsaugotume smegenis nuo per didelio krūvio.

Akys – langas į emocinį pasaulį

Akys ir stresas susiję ne tik per jutimų valdymą. Nemažai žmonių užsimerkia tarsi siekdami pažaboti vidinį pergyvenimą ar pasislėpti nuo nepageidaujamo išorinio dirgiklio. Tai gali būti ir vidinė gynybinė reakcija, kilusi iš noro „nematyti“ arba kontroliuoti savo reakcijas – ypač nemalonių minčių, stipraus liūdesio ar baimės metu.

Kodėl užsimerkti gali būti naudinga?

Natūralus noras užsimerkti per rimtą stresą ar įtampą nėra atsitiktinis reiškinys. Tai viena iš kūno strategijų sumažinti apkrovą centrinės nervų sistemai. Užsimerkus sumažinama gaunami informacijos kiekis, ypač iš regos nervo, ir įsijungia kiti pojūčiai. Tokiu būdu smegenys gali lengviau apdoroti emocijas ar atstatyti pusiausvyrą.

Mokslinis paaiškinimas

Neuromoksliniai tyrimai rodo, kad akims užsimerkus smegenų žievės regos sritis gauna mažiau signalų, todėl lėčiau dirginama bendra nervų sistema. Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad žmonės geba geriau prisiminti informaciją bei spręsti problemas, kai akys užmerktos. Tai grindžiama tuo, kad sumažėjus išorinių dirgiklių, daugiau išteklių smegenys skiria vidiniams procesams – minčių tvarkymui, emocijų reguliacijai ar net kūrybiškumui.

Refleksai ir nesąmoningos reakcijos

Dalis užsimerkimo streso metu vyksta visiškai nesąmoningai – tai automatinė refleksinė reakcija. Ji būdinga tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Pačioje užsimerkimo akimirkoje kūnas siekia apsaugoti akis nuo galimos grėsmės arba sumažinti gąsdinančios informacijos srautą. Ypatingai stiprių emocijų, pavyzdžiui, pykčio ar nerimo priepuolio metu, ši reakcija gali pasireikšti spontaniškai – tarsi bandytume „atsitolinti“ tiek nuo situacijos, tiek nuo savo jausmų.

Užsimerkti – ne tik „bėgti“ nuo problemos

Neretai kyla mitas, jog užsimerkti per įtampą reiškia bandymą pabėgti ar nusigręžti nuo sunkumų. Tiesą sakant, ši reakcija dažnai yra laikina kūno pagalba, palaikanti psichologinį stabilumą bei leidžianti pertraukti perteklinį dirginimą. Užsimerkimas suteikia smegenims galimybę „persikrauti“ – panašiai kaip poilsiui skirtos pauzės darbe ar mokymuose.

Kaip galima pasinaudoti šiuo mechanizmu kasdienybėje?

Išmanydami, kad užsimerkti per įtampą yra normalu, galime šį refleksą paversti sąmoninga praktiką – pasitelkti kaip streso mažinimo ar savireguliacijos priemonę.

• Trumpa meditacija ar gilus kvėpavimas su užmerktomis akimis. Net 1-2 minutės užsimerkus ir sąmoningai stebint kvėpavimą gali žymiai sumažinti įtampos lygį. Tokiais momentais sutelktas dėmesys į vidinius pojūčius padeda stabdyti minčių srautą ir išsaugoti ramybę.
• Minčių pergrupavimas užsimerkus. Sprendžiant sudėtingas ar emociškai jautrias situacijas, akimirkai užsimerkus lengviau surinkti mintis, sumažinti pašalinius trikdžius ir priimti labiau apgalvotą sprendimą.
• Kūno signalų stebėjimas. Pastebėkite, kaip dažnai per dieną norite užsimerkti spontaniškai – tai gali būti signalas, rodantis per didelį apkrovimą, pervargimą ar įtampą. Tokiu atveju verta skirti laiko trumpam poilsiui.

Ar verta sunerimti, jei dažnai užsimerkiate per įtampą?

Dažnas nesąmoningas noras užsimerkti įtemptomis akimirkomis yra normalus fiziologinis atsakas ir nereiškia sveikatos problemų. Vis dėlto, jeigu tai ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, lydimas stipraus nerimo, panikos priepuolių ar regos sutrikimų, vertėtų aptarti situaciją su gydytoju ar psichologu. Kartais per didelis užsimerkimas ar noras „atsiriboti“ gali būti susijęs su stipriu emociniu išsekimu ar neurotiniais sutrikimais.

Kada ieškoti pagalbos?

• Jei dėl norėjimo užsimerkti sunku dirbti ar bendrauti.
• Jei užsimerkimas lydi migrenas, stiprius galvos skausmus ar kitus neurologinius simptomus.
• Jei noras užsimerkti pasireiškia kaip pabėgimas nuo nemalonių prisiminimų ar perdėto nerimo, t. y. atsiranda panikos atakų simptomų.

Išvados: užsimerkimas kaip natūralus savisaugos būdas

Užsimerkti įtampos metu – tai natūrali, fiziologinė reakcija, padedanti apsaugoti mūsų nervų sistemą nuo per didelio dirgiklių kiekio. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad trumpalaikis sensorinės apkrovos mažinimas, užsimerkus net nesąmoningai, padeda sumažinti streso lygį ir pagerina emocijų reguliavimą. Šį refleksą galime išnaudoti kaip pagalbinę priemonę susikaupti, sumažinti įtampą ar net pagerinti sprendimų priėmimą. Svarbiausia – stebėti savo kūno siunčiamus signalus ir tinkamai reaguoti, kad išliktume psichologiškai atsparūs net sudėtingiausiose gyvenimo akimirkose.