Kodėl po sunkių pokalbių jaučiate spaudimą širdies srityje

Ar kada nors po sudėtingo ar nemalonaus pokalbio pastebėjote didesnį spaudimą širdies srityje? Tokia kūno reakcija yra dažna ir dažniausiai nėra susijusi su tiesiogine širdies liga, tačiau vis tiek gali kelti nerimą. Suprasti, kodėl po emociškai intensyvių pokalbių jaučiame fizinius pojūčius, padeda lengviau valdyti stresą ir rūpintis bendra sveikata.

Kaip emocinis stresas veikia mūsų kūną?

Stresas ir stiprios emocijos veikia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir fizinius pojūčius. Nors spaudimas širdies srityje dažniausiai nėra pavojingas, jo šaltinis slypi sudėtingame kūno-biologijos ir psichologijos sąryšyje.

Kova arba bėgimas: natūrali kūno reakcija

Po nemalonaus ar sudėtingo pokalbio smegenys reaguoja į emocinį stresą. Suaktyvėja vadinamoji „kova arba bėgimas“ (angl. fight-or-flight) reakcija, kuri išsivystė dar mūsų protėviams siekiant apsisaugoti nuo realių grėsmių. Streso metu organizme staigiai padaugėja streso hormonų – adrenalino ir kortizolio.

• Padidėja širdies ritmas – kūnas ruošiasi greitai reaguoti.
• Sutraukiamas kraujagyslių spindis, todėl kraujas intensyviau tekėja į svarbiausias raumenų grupes.
• Padidėja kraujo spaudimas, galime jausti stipresnį širdies plakimą arba spaudimą ties krūtine.

Ši fiziologinė reakcija yra normali ir padeda išlikti budriems, tačiau šiais laikais dažniau suaktyvėja ne dėl fizinių pavojų, o dėl psichologinio krūvio – pavyzdžiui, sunkių pokalbių su artimaisiais, kolegomis ar vadovybe.

Kodėl po sunkių pokalbių jaučiamas spaudimas širdies srityje?

Krūtinės, ypač širdies srities, spaudimą dažnai sukelia būtent emocinis stresas. Kelios dažniausios priežastys – nervinė įtampa, trumpalaikis nerimo sutrikimas arba „funkcinis“ (t. y. nesusijęs su ankstyvaisiais širdies ligų požymiais) diskomfortas.

Kaip stresas sukelia fizinius pojūčius?

Emocinis stresas stimuliuoja vegetacinę (autonominę) nervų sistemą. Tai sukelia krūtinės raumenų susitraukimą ir smulkių kraujagyslių spazmus. Dėl to krūtinės srityje orangizmas gali reaguoti šiais būdais:

• Spaudimas arba gniaužimas krūtine – tai dažnai laikina, dažniausiai praeina, kai situacija nurimsta.
• Širdies ritmo padažnėjimas (palpitacijos) – kai kam atrodo, kad širdis „mušasi“ stipriau.
• Paviršinis kvėpavimas – emocinis stresas dažnai keičia kvėpavimo ritmą, todėl gali atsirasti dusulys ar pilnumo pojūtis krūtinėje.

Moksliniai tyrimai rodo, kad mūsų kūnai itin jautriai reaguoja į emocinį ir psichologinį stresą. Net jei smegenys supranta, kad realaus pavojaus nėra, kūnas tam tikram laikui ima elgtis taip, lyg būtume susidūrę su grėsme fizinei sveikatai.

Kur baigiasi norma ir prasideda rizika?

Daugeliu atvejų spaudimas širdies srityje dėl streso nėra pavojingas. Tačiau labai svarbu gebėti atskirti nerimą ar įtampą nuo galimų širdies ligų simptomų. Skirtumas – pojūčių trukmėje, intensyvume ir lydinčiuose požymiuose.

Kada nerimauti dėl spaudimo širdies srityje?

• Spaudimas stiprus, jį lydi dusulys, pykinimas, prakaitavimas, skausmas plintantis į kairę ranką, nugarą ar žandikaulį.
• Pojūtis jaučiamas ne tik po streso, bet ir fizinio krūvio metu.
• Spaudimas krūtinėje pasireiškia dažnai ar trunką ilgai, net ir pailsėjus.
• Yra žinoma širdies ligų rizika (aukštas kraujo spaudimas, diabetas, ankstesni širdies sutrikimai).

Jei bent vienas iš šių požymių atitinka jūsų situaciją, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Tačiau jei spaudimas atsiranda tik po sudėtingų pokalbių ar įtemptų situacijų ir greitai praeina, didelės tikimybės, kad tai yra streso reakcija.

Kaip sumažinti spaudimą širdies srityje po streso?

Norint sumažinti fizinius streso simptomus po sunkių pokalbių, svarbu naudoti tiek momentines, tiek ilgalaikes priemones.

Momentinės pagalbos būdai

• Gilus, lėtas kvėpavimas – padeda nuraminti širdies ritmą ir sumažinti raumenų įtampą.
• Trumpa pertrauka ar atsitraukimas nuo situacijos – išeikite į kitą kambarį, jei turite galimybę.
• Valingas kūno atpalaidavimas – sąmoningai atpalaiduokite pečius, kaklą, nugaros raumenis.

Ilgalaikės priemonės stresui mažinti

• Reguliari fizinė veikla – padeda mažinti bendrą įtampą ir stiprina širdies bei kraujagyslių sistemą.
• Meditacija, sąmoningumo (mindfulness) pratimai – gali mažinti emocinį jautrumą ir gerinti atsparumą stresui.
• Kokybiškas poilsis, tinkamas miego režimas – palaiko nervų sistemos balansą.
• Bendravimo įgūdžių lavinimas – lengviau susitvarkysite su sudėtingomis situacijomis, jei gebėsite reikšti emocijas konstruktyviai.

Tyrimai rodo, kad net paprasti sąmoningo kvėpavimo pratimai ar trumpa meditacija po stresinio pokalbio dažnai padeda malšinti fizinį diskomfortą. Jei tokios priemonės nuolat neveikia – svarbu tai pasakyti sveikatos priežiūros specialistui.

Mitų apie krūtinės spaudimą po streso paneigimas

Mitas 1: bet koks krūtinės spaudimas – tai širdies infarktas

Tai klaidinga. Dauguma atvejų spaudimo arba skausmo pojūtis krūtinėje susijęs su streso reakcija, ne su infarktu ar kita sunkia širdies patologija. Tačiau rizikos atveju visada verta pasikonsultuoti su gydytoju.

Mitas 2: jei jaučiu spaudimą širdies srityje, turiu vengti emocijų

Emocijos yra natūrali žmogaus gyvenimo dalis. Vengiant emocijų galima sukelti daugiau ilgalaikių problemų nei išmokstant sveikai jas valdyti ir išreikšti. Mokymasis valdyti stresines situacijas – viena svarbiausių gyvenimo įgūdžių.

Kada kreiptis į specialistus?

Jei po sunkių pokalbių ar streso spaudimas širdies srityje kartojasi dažnai, trunka ilgai arba atsiranda be aiškios priežasties, rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar kardiologu. Svarbu atmesti rimtas sveikatos problemas ir, jei reikia, ieškoti pagalbos dėl streso ar nerimo valdymo.

Trumpalaikis spaudimas širdies srityje dažniausiai yra emocinio streso pasekmė, tačiau rūpintis visa savo sveikata verta visada. Atpažindami savo kūno signalus ir mokėdami atskirti natūralią reakciją nuo ligos požymių, galėsite jaustis saugiau stresinėse situacijose.