Kaip jūsų kūnas reaguoja į atstumto jausmą

Atstumto jausmas yra vienas nemaloniausių emocinių potyrių, su kuriuo susiduria daugelis žmonių. Ši patirtis gali kilti dėl įvairių priežasčių: nesutarimų šeimoje, konfliktų darbe, socialinės atskirties ar net virtualiame pasaulyje. Nors atstūmimas dažniausiai siejamas su psichologine kančia, jis taip pat tiesiogiai veikia mūsų kūną – tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Straipsnyje paaiškinsime, kokiais mechanizmais kūnas reaguoja į atstūmimą, kodėl ši reakcija yra tokia stipri, kokios gali būti pasekmės bei pateiksime praktinių rekomendacijų, kaip suvaldyti šiuos jausmus.

Kaip suvokiamas atstūmimas?

Atstūmimas – tai sąmoningas ar nesąmoningas jausmas, kad žmogus yra nepriimtas, ignoruojamas ar atmetamas kito asmens, grupės ar bendruomenės. Net ir trumpalaikės atstūmimo apraiškos (pavyzdžiui, kai nesulaukiame atsakymo į žinutę ar kvietimo į renginį) gali sukelti stiprią emocinę reakciją. Svarbu suprasti, kad socialinis atstūmimas mūsų psichikai yra toks pat „pavojingas“, kaip ir fizinė grėsmė.

Kodėl žmonės taip jautriai reaguoja į atstūmimą?

Žmonijos evoliucijos eigoje priklausomybė nuo bendruomenės buvo gyvybiškai svarbi – būti atstumtam reiškė didesnę riziką likti be resursų, paramos ar apsaugos. Todėl mūsų smegenys ir nervų sistema iki šiol reaguoja į socialinį atstūmimą kaip į grėsmę.

Kokie biologiniai mechanizmai įsijungia patyrus atstūmimą?

Patyrus atstūmimą, smegenys siunčia signalus, kurie sukelia tiek emocines, tiek fizines reakcijas organizme. Šie procesai dažnai vyksta automatiškai ir yra nepriklausomi nuo mūsų valios.

Smegenų reakcija į socialinį atstūmimą

• Aktyvuojamos tos pačios smegenų sritys, kurios būna aktyvios patiriant fizinį skausmą (ypač priekinė cingulinė žievė ir insula). Tai paaiškina, kodėl atstumto jausmas kartais apibūdinamas kaip „skausmas širdyje“ ar tikras fizinis diskomfortas.
• Padidėja kortizolio – streso hormono – kiekis, kuris spartina širdies plakimą, kelia kraujospūdį, silpnina imuninę sistemą.
• Atsiranda dopamino lygio svyravimų, galinčių paveikti nuotaiką, energiją ir motyvaciją.

Fizinės reakcijos kūne

• Padidėja raumenų įtampa, gali pradėti skaudėti galvą ar krūtinę.
• Atsiranda virškinimo sutrikimų (pykinimas, apetito nebuvimas ar persivalgymas).
• Silpnėja imunitetas, todėl tampame imlesni infekcijoms.
• Blogėja miegas, o ilgalaikis miego trūkumas gali paūminti emocinį diskomfortą.

Psichologinės pasekmės ir ilgalaikė naštos kaina

Atstūmimas dažnai tampa ne tik laikinu nemaloniu jausmu, bet ir ilgalaikės psichologinės naštos priežastimi. Nuolatinis ar dažnai kartojamas socialinis atstūmimas didina riziką susidurti su rimtesniais sutrikimais.

Galimos psichologinės pasekmės

• Depresija. Dažnas atstūmimo patyrimas siejamas su nuotaikų svyravimais, motyvacijos ir gyvenimo džiaugsmo sumažėjimu.
• Nerimas ir panikos priepuoliai. Baimė būti atstumtam gali sukelti nuolatinį nerimą, įtampą, net socialinę fobiją.
• Savigarbos sumažėjimas. Atstūmimo patirtis gali sugriauti žmogaus savivertę, atsiranda nepasitikėjimas savimi, užsisklendimas.
• Agresyvus elgesys arba visiškas užsisklendimas. Reakcijos į ilgai patiriamą skaudulį yra skirtingos, tačiau dažniausiai jos sukelia socialinę atskirtį arba konfliktus.

Mitai apie atstumto jausmą

Vis dar gajūs mitai, kad emocinis skausmas yra tik „vaizduotės padarinys“ arba jo galima išvengti „tiesiog negalvojant apie tai“. Psichologinių tyrimų duomenimis, emocinis skausmas gali būti toks pat stiprus, kaip ir fizinis, o ilgainiui net ir pavojingas sveikatai. Taip pat klaidinga manyti, jog vieniši žmonės tai išgyvena lengviau – kiekvienas žmogus, nepaisant asmeninių savybių ar ankstesnės patirties, gali būti pažeidžiamas atstūmimo.

Kaip sumažinti atstūmimo poveikį?

Nors atstūmimo išvengti neįmanoma, galima išmokti valdyti kūno ir proto reakcijas bei sumažinti neigiamą poveikį sveikatai.

Praktiniai patarimai

• Priimkite savo jausmus. Leiskite sau išgyventi liūdesį ar pyktį – slopindami emocijas ilgainiui jas tik stipriname.
• Ieškokite paramos. Pasikalbėkite su artimaisiais ar draugais, kurie gali suprasti ir paremti.
• Rūpinkitės savimi fiziškai. Sveika mityba, miegas, aktyvumas padeda atstatyti cheminę pusiausvyrą smegenyse.
• Praktikuokite sąmoningumą. Kvėpavimo pratimai, meditacija, jogą padeda sumažinti stresą, atkurti vidinę ramybę.
• Jei jausmas tampa nevaldomas arba ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į psichologą ar kitą sveikatos specialistą.

Kada verta sunerimti?

Svarbu stebėti savo emocinę savijautą: jei nusivylimas, liūdesys ar vienišumo jausmas tęsiasi ilgesnį laiką, sumažėja motyvacija, atsiranda mintys apie savęs žalojimą ar beviltiškumą, būtina kreiptis pagalbos. Laiku suteikta psichologinė pagalba gali užkirsti kelią rimtoms sveikatos problemoms.

Išvados

Atstumto jausmas – natūrali reakcija, turinti biologinius ir psichologinius paaiškinimus. Jis gali paveikti ne tik emocinę, bet ir fizinę savijautą, todėl svarbu nepotraukti šių jausmų ir ieškoti sąmoningų būdų juos suvaldyti. Rūpinimasis savimi, atvira komunikacija ir pagalbos ieškojimas yra veiksmingos priemonės, padedančios susidoroti su atstūmimo patirtimis ir išlaikyti gerą sveikatą tiek kūnui, tiek protui.