Kodėl per įtampą norisi ištrinti veidą ar kaktą

Tikriausiai ne kartą pastebėjote, kad patiriant stresą ar įtampą rankos pačios tiesiasi link veido: trinamas kaktos plotas, skruostai ar net spaudžiami smilkiniai. Daugelis tikina, kad tokie veiksmai trumpam sumažina įtampą, nors dažnai patys žmonės nė nesusimąsto, kodėl taip elgiasi. Ar toks įprotis reiškia rimtas sveikatos problemas, ar tai tiesiog natūrali mūsų organizmo reakcija? Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl per įtampą norisi ištrinti veidą ar kaktą, kokie moksliniai mechanizmai slypi už šio elgesio, ar verta dėl to nerimauti, ir kaip sveikai valdyti stresą.

Kas slypi už noro liesti veidą veikiant stresui?

Klausimas, kodėl per įtampą norisi ištrinti veidą ar kaktą, dažnėja itin greitu gyvenimo tempu ir augančiu streso lygiu. Šis elgesys nėra atsitiktinis ar grynai individualus – jį nulemia sudėtingi mūsų kūno ir smegenų ryšiai bei milijonus metų kaupta išgyvenimo patirtis.

Nervinė sistema ir savireguliacijos mechanizmai

Veido lietimas stresinėse situacijose dažnai priskiriamas savireguliacijos arba savęs raminimo veiksmams. Tai veiksmai, kurie padeda sumažinti kylančią įtampą, nuraminti save, kai patiriamas spaudimas ar neigiamas jausmas. Mokslininkai šį elgesį įvardina kaip “savi-nuraminimo strategijas” (angl. self-soothing behaviors). Būtent liesdami veidą, žmonės nesąmoningai stengiasi perjungti dėmesį ir šiek tiek nuslopinti streso sukeltą pavojaus signalą smegenyse.

Parasimpatinė nervų sistema ir lietimo efektas

Palietus kaktą ar skruostus, aktyvuojama parasimpatinė nervų sistemos dalis, kuri yra atsakinga už poilsį ir atsistatymą. Šioje vietoje ryškus „lietimo fenomenas“, t. y., švelnus prisilietimas sumažina širdies ritmą, lėtina kvėpavimą, suteikia laikiną ramybės jausmą. Tyrimai pabrėžia, kad oda – viena pagrindinių sensorinių sistemų, perduodanti nervinius impulsus į smegenis, todėl net trumpas prisilietimas gali keisti mūsų savijautą.

Kodėl pasirinktas veidas, ypač kakta?

Nors streso metu kai kurie žmonės trina rankas ar raitosi plaukus, daugelis instinktyviai renkasi veidą. Tam egzistuoja keletas mokslinių paaiškinimų.

Stipri sensorinė inervacija

Žmogaus veidas turi itin turtingą jutiminių (sensorinių) nervų tinklą, ypač kaktos, lūpų ir skruostų srityse. Šios sritys jautrios prisilietimui. Spaudžiant ar tryniant veido odą, pluoštais sklindanti nervinė informacija greitai pasiekia smegenų žievę ir leidžia „atitraukti dėmesį“ nuo spaudžiančių stresinių minčių ar emocijų.

Sąlyginio atpildo teorija

Psichologai pastebi, kad vaikystėje dauguma žmonių būna raminti tėvų ar globėjų švelniais prisilietimais prie galvos, kaktos ar skruostų. Tokie prisilietimai asocijuojasi su saugumu ir komfortu. Vėliau, patirdami stresą, net nesąmoningai atkartojame šį veiksmą – trinamas kakta ar kitos veido dalys suteikia trumpalaikį pažįstamą nuraminimą.

Ar veido lietimas – žalingas ar normalus?

Kas laikoma normaliu elgesiu

Didžioji dauguma žmonių periodiškai liečia veidą: trinasi kaktą, laikosi per lūpas ar liečia žandus, ypač spręsdami sudėtingas užduotis ar būdami neramūs. Toks elgesys, kol jis nesukelia žalos sveikatai (pavyzdžiui, nenutrūkstamai trinant ar perdėtai spaudžiant oda nesudirgsta, neatsiranda infekcijų), laikomas normaliu savęs raminimo būdu.

Kada verta sunerimti?

Nerimauti reikėtų, jei rankų kontaktas su veidu tampa perdėtas arba sukelia problemas: atsiranda odos pažeidimų, dirginimo, atvirų žaizdų ar net trukdo kasdieninei veiklai. Tiek dermatologai, tiek psichologai tai įvardina kaip galimą impulsų kontrolės sutrikimą (pvz., dermatillomanija – nenumaldomas poreikis liesti ar žaloti odą).

Veido lietimo minusai: infekcijos ir odos problemos

Pandemijos metu dauguma išmoko, kad lietus veidą rankomis, ypač neplautomis, galima platinti bakterijas ar virusus. Tai aktualu įvairioms infekcijoms, pavyzdžiui, peršalimui, gripui arba spuogams – veido oda labai jautri nešvarumams.

• Nepašalinus įpročio lieti veidą nešvariomis rankomis, padidėja spuogų ar odos uždegimų rizika.
• Dažnai lietus burnos, nosies, akių sritis padidėja rizika užsikrėsti infekcijomis per gleivines.

Jeigu pasitaiko nenugalimas noras liesti veidą ar kaktą streso metu, verčiau stengtis prieš tai nusiplauti rankas arba atrasti alternatyvius streso mažinimo būdus.

Kaip sumažinti įtampą sveikesniais būdais?

Alternatyvūs savęs raminimo metodai

• Giliojo kvėpavimo technikos. Padeda pasiekti ramybės būseną per kelias minutes; dėmesys sutelkiamas į kvėpavimą, o ne į išorinius dirgiklius.
• Progresyvi raumenų relaksacija. Sąmoningai atpalaidavus raumenų grupes galima sumažinti ir psichinę, ir fizinę įtampą.
• Trumpas pasivaikščiojimas, fizinis aktyvumas. Judesys padeda atitraukti mintis ir išsklaidyti vidinį susierzinimą.
• Sąmoningo dėmesio (mindfulness) praktikos. Mokantis pastebėti savo kūno pojūčius ir jausmus, ilgainiui sumažėja nenumaldomas poreikis raminančių automatizmu tapusių veiksmų.

Kada kreiptis pagalbos?

Jeigu pastebite, kad veido lietimas streso metu tapo dažnas, sunkiai kontroliuojamas ir trukdo kasdienybei, arba jei sukelia nemalonias pasekmes – susidaro odos pažeidimai ar prasideda stiprus nerimas – verta pasikonsultuoti su sveikatos specialistu. Psichologas, dermatologas ar šeimos gydytojas gali padėti išsiaiškinti gilumines priežastis ir pasiūlyti tinkamus sprendimus.

Mitai apie veido lietimą per stresą

• Mitas: Tik nerimastingi ar silpnesni žmonės liečia veidą įtampoje.
  Faktas: Šis saviraminimo refleksas būdingas visiems žmonėms, net vaikams ar gyvūnams.
• Mitas: Tokiems įpročiams reikia skubiai gydymo.
  Faktas: Kol veido lietimo įprotis neužgožia kitų veiklų ar nesukelia žalos, jis natūralus ir dažniausiai nereikalauja medicininės intervencijos.

Apibendrinimas: kodėl verta suprasti savo kūno signalus?

Norint atsakyti į klausimą, kodėl per įtampą norisi ištrinti veidą ar kaktą, svarbu suprasti, kad tai – natūralus, giliai žmoguje įsišaknijęs savęs raminimo būdas. Jis kyla dėl mūsų nervų sistemos, vaikystėje susiformavusių refleksų ir stiprios kūno–proto sąveikos. Vis dėlto derėtų atkreipti dėmesį į higieną ir alternatyvius atsipalaidavimo būdus, ypač jei pastebite, kad šis įprotis darosi per dažnas ar sukelia odos bėdų. Sąmoningas įpročių stebėjimas ir, jei reikia, pokalbis su specialistu padeda palaikyti tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą.