Kaip pasiruošti sezoniniams virusams?

Atėjus šaltajam metų laikui, daugelis mūsų susiduria su sezoniniais virusais, kurie lemia dažnus peršalimus, gripą ar kitus kvėpavimo takų susirgimus. Natūralu, kad kyla klausimas – ar įmanoma jų išvengti arba bent jau sumažinti riziką susirgti? Mokslas patvirtina, jog teisingai pasiruošus galima stipriai padidinti organizmo atsparumą ir sumažinti sergamumą. Šiame straipsnyje paaiškinsime, ką verta žinoti apie sezoninius virusus ir kokių veiksmų imtis, siekiant išlikti sveikam per visą virusų sezoną.

Kas yra sezoniniai virusai ir kodėl jie plinta rudenį bei žiemą?

Sezoniniai virusai – tai infekciniai mikroorganizmai, dažniausiai plintantys šaltesniu metų laiku. Dažniausi iš jų yra gripo virusas, rinovirusai (sukeliantys peršalimą), respiracinis sincitinis virusas (RSV), adenovirusai bei įvairūs koronavirusai, sukeliantys lengvas kvėpavimo takų infekcijas.

Šie virusai lengvai plinta kosint, čiaudint ar net kvėpuojant toje pačioje patalpoje. Rudens ir žiemos laikotarpiais daugiau laiko praleidžiame uždarose erdvėse, oras tampa sausesnis, todėl virusų dalelės ilgiau išlieka ore ir lengviau pasiekia naujus šeimininkus. Be to, šaltas oras susilpnina gleivinių gynybinę funkciją, todėl infekcija lengviau prasiskverbia į organizmą.

Imuniteto stiprinimas: ką sako mokslas?

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad stiprus imunitetas – svarbiausia apsauga nuo sezoninių virusų. Visgi nėra stebuklingos priemonės ar vieno produkto, galinčio garantuoti visišką apsaugą – būtina kompleksiškai rūpintis savimi kasdien.

Subalansuota mityba

Organizmui svarbiausia gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų. Ypač svarbūs vitamino C, D, cinko ir seleno šaltiniai:

• Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, paprikose, brokoliuose.
• Vitamino D šaltinis – saulė, šaltuoju sezonu dažnai rekomenduojama papildomai vartoti vitaminą D papildus (pasitarus su gydytoju).
• Cinkas randamas ankštiniuose augaluose, mėsoje, riešutuose.
• Seleno yra Brazilijos riešutuose, kiaušiniuose, žuvyje.

Tinkama ir įvairi mityba padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, tuo tarpu perdirbtas maistas, per daug cukraus ar riebių patiekalų gali silpninti organizmo gynybą.

Pakankamas miegas

Miegas tiesiogiai veikia imunines ląsteles. Tyrimai rodo, kad nuolat miegant mažiau nei 6–7 val. per parą, padidėja kvėpavimo takų ligų rizika. Rekomenduojama kasdien ilsėtis mažiausiai 7–8 valandas.

Streso mažinimas

Chroniškas stresas gali slopinti imuninės sistemos funkciją, todėl svarbu skirti laiko poilsiui, mėgstamai veiklai, meditacijai ar fizinei veiklai.

Fizinis aktyvumas

Reguliarus sportas padeda kraujotakai, stiprina širdies ir plaučių funkciją bei prisideda prie geresnio limfos judėjimo – taip pat gerėja imuninis atsakas. Netgi paprasti pasivaikščiojimai gryname ore yra naudingi.

Pagrindinės prevencinės priemonės kasdienybėje

Net jei imunitetas stiprus, reikia nepamiršti kasdienių įpročių, kurie padeda apsisaugoti nuo sezoninių virusų. Įrodyta, kad tinkamai laikantis higienos sumažėja susirgimo rizika.

Rankų higiena

Reguliarus rankų plovimas su muilu ir tekančiu vandeniu yra paprasčiausias ir efektyviausias būdas išvengti virusų. Rankas plaukite bent 20 sekundžių, ypač grįžę iš viešų vietų, prieš valgį ar po kosėjimo, čiaudėjimo.

Vengimas liesti veidą

Virusai dažnai patenka į kūną per burną, nosį, akis. Reikėtų stengtis neliesti veido nešvariomis rankomis, ypač per virusų sezoną.

Ligos simptomų ignoravimo žala

Daugelis žmonių linkę “atkentėti” nedidelius peršalimo simptomus ir nesistabdyti, tačiau taip padidėja grėsmė perduoti virusą kitiems bei pailgėja gijimo laikotarpis. Pastebėję pirmuosius simptomus, rekomenduojama likti namuose, ilsėtis, stebėti savo savijautą, o jei simptomai sunkėja – konsultuotis su gydytoju.

Kaukės ir atstumų laikymasis

Gripo ar kitų virusinių infekcijų protrūkio metu sveikatos apsaugos specialistai rekomenduoja dėvėti kaukes, ypač uždarose, blogai vėdinamose patalpose, ir laikytis bent 1 metro atstumo nuo sergančių žmonių. Šie įpročiai išlieka svarbūs ir po pandemijos.

Mitai apie imunitetą ir virusų prevenciją

Internete gausu nepatikrintos informacijos apie “stebuklingas” priemones, saugančias nuo virusų, tačiau daugelis jų neturi mokslinio pagrindo ar gali būti net pavojingos.

• Mitai apie peršalimo prevenciją citrina, česnaku ar imbieru: Nors šie produktai naudingi bendrai sveikatai, jie nėra stebuklinga virusų apsauga. Nėra įrodymų, jog jie tiesiogiai apsaugo nuo gripo ar kitų virusų.
• Antibiotikai nuo peršalimo ar gripo: Antibiotikai neveikia virusų – jie skirti bakterinėms infekcijoms. Netinkamas antibiotikų vartojimas be gydytojo paskyrimo gali sukelti rimtų pasekmių.
• Mitas, kad reikia stipriai apsirengti: Nors šaltis tiesiogiai nesukelia peršalimo, atvėsusioje aplinkoje gali susilpnėti gleivinių apsauga. Svarbu apranga, kuri padeda išlikti šiltam, tačiau neperkaisti.

Visada verta pasitikėti patikrintais šaltiniais, laikytis gydytojų ar higienos specialistų rekomendacijų.

Vakcinacija – viena svarbiausių apsaugos priemonių

Pasaulio sveikatos organizacija kasmet primena apie skiepų nuo gripo ir kitų ligų svarbą. Vakcinacija efektyviai apsaugo nuo sunkios ligos eigos, komplikacijų bei padeda sumažinti ligos plitimą. Ypač rekomenduojama skiepytis rizikos grupėms: vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, vaikams ir sveikatos priežiūros darbuotojams.

Skiepytis verta ir tiems, kurie galbūt suserga lengvai – taip saugomi aplinkiniai, kuriems liga galėtų būti labai pavojinga.

Vietos oras ir vėdinimas

Rudens–žiemos laikotarpiu dažnai pamirštame vėdinti patalpas, tačiau šviežias oras padeda sumažinti virusų kiekį uždarose erdvėse. Rekomenduojama patalpas vėdinti kelis kartus per dieną bent 5–10 minučių, net jei lauke šalta. Taip pat naudinga naudoti oro drėkintuvus, nes drėgnas oras mažina virusų plitimo riziką per oro lašelius.

Ką daryti, jei vis tiek susirgote?

Nors galima imtis visų įmanomų priemonių, tačiau visiškai išvengti sezono virusų ne visada įmanoma. Svarbiausia – laiku atpažinti simptomus ir tinkamai gydytis:

• Ilsėkitės, gerkite daug skysčių, valgykite lengvą, subalansuotą maistą.
• Neleiskite sau pervargti ar persidirbti, kol kūnas kovoja su infekcija.
• Gerkite tik gydytojo paskirtus vaistus, venkite savigydos.
• Kreipkitės į gydytoją, jei simptomai ilgą laiką neslūgsta, atsiranda aukšta temperatūra, kvėpavimo problemų ar stiprus bendras silpnumas.

Išvados: kaip pasiruošti sezoniniams virusams?

Sezoninių virusų sezonas neišvengiamai ateina kiekvienais metais, tačiau tinkamos priemonės ir sąmoningumas leidžia smarkiai sumažinti susirgimų skaičių. Svarbiausia – stiprinti imunitetą, laikytis higienos, rūpintis geru miego režimu, sveika mityba ir fiziniu aktyvumu, nepamiršti vakcinacijos ir atkreipti dėmesį į vėdinimą. Remiantis medicininiais patarimais, galima gerokai padidinti savo ir artimųjų saugumą net ir pačiu pandemijos piku. Būtent šie įpročiai yra geriausia apsauga nuo sezoninių virusų – tiek šeimos, tiek visos visuomenės mastu.