Klausos nervo naviko simptomai, diagnostika ir gydymas

Akustinė neuroma – tai lėtas, gerybinis navikas, kuris pažeidžia klausos ir pusiausvyros nervus tarp vidinės ausies ir smegenų. Paprastai šios nervų skaidulos yra apsuptos Svanos ląstelėmis, padedančiomis perduoti impulsus ir suteikiančiomis apsaugą. Tačiau kai šios ląstelės nekontroliuojamai dauginasi, gali išsivystyti akustinė neuroma.

Kas sukelia akustinę neuromą

Šis navikas atsiranda retai – tik maždaug 2 žmonėms iš 100 000 kasmet nesant kitų rizikos faktorių. Didžiausią įtaką, anot specialistų, daro stiprus ar ilgalaikis ausų pažeidimas – pavyzdžiui, stiprus triukšmas. Taip pat diskutuojama, jog tam tikras vaidmuo tenka radioterapijai galvos arba kaklo srityje vaikystėje. Gandai apie ryšį su ilgu mobiliųjų telefonų naudojimu kol kas nėra pagrįsti moksliniais tyrimais.

Akustinė neuroma dažniau pasitaiko žmonėms, sergantiems II tipo neurofibromatoze (NF2). Šiuo atveju rizika padidėja apie 20 kartų, palyginti su bendra populiacija. Navikas dažniausiai išsivysto 50–70 metų amžiaus žmonėms.

Kaip pasireiškia akustinė neuroma

Atsiradęs navikas trukdo tinkamai veikti nervams, atsakingiems už klausą ir pusiausvyrą. Dėl to gali išryškėti tokie simptomai:

• vienos pusės klausos susilpnėjimas ar praradimas
• skambesys (spengimas) ausyje
• galvos svaigimo arba sukimosi pojūtis

Kai navikas didėja ir spaudžia veidinius nervus, gali pasireikšti ir papildomi ženklai:

• veido tirpimas ar silpnumas
• dalinis arba visiškas veido raumenų paralyžius

Paprastai akustinė neuroma auga lėtai. Tačiau ilgainiui, jai didėjant, atsiranda pavojus, kad navikas pradės spausti svarbias smegenų dalis ir gali tapti pavojingas gyvybei.

Kaip nustatoma ši liga

Akustinės neuromos diagnozę gali apsunkinti tai, kad simptomai dažnai panašūs į kitų vidinės ausies ligų požymius, ypač kai navikas mažas. Tiksliam įvertinimui naudojami keli tyrimai:

• klausos tyrimas (audiograma)
• kompiuterinė tomografija (KT)
• magnetinio rezonanso tomografija (MRT)

MRT tyrimas laikomas tiksliausiu, ypač kai naudojama kontrastinė medžiaga. Maži navikai (nuo 2 mm dydžio) dažniausiai aptinkami šio tyrimo metu. KT tyrimu dažniausiai nustatomi bent 2 cm dydžio navikai.

Gydymo galimybės

Akustinės neuromos gydymas gali būti labai įvairus. Kai navikas nedidelis ir nesukelia didelių nusiskundimų, pacientui gali būti pasiūlyta stebėti būklę, reguliariai atliekant MRT (kas 6–12 mėnesių). Toks sprendimas dažnai taikomas vyresniems žmonėms, kuriems operacija būtų rizikinga dėl gretutinių ligų.

Kai navikas sukelia simptomus arba didėja, dažniausiai prireikia chirurginio šalinimo. Tačiau ši operacija gali būti sudėtinga – yra rizika pažeisti aplinkinius nervus, ypač jei navikas yra didelis. Kai kuriais atvejais, siekiant sumažinti galimą žalą nervams ar svarbioms struktūroms, pašalinama tik dalis naviko, o likusi dalis vėliau apdorojama tikslinėmis radiacijos procedūromis.

Alternatyvos chirurgijai – spindulinė terapija arba radiochirurgija. Šie metodai padeda sumažinti naviko dydį ir pristabdyti jo augimą. Pasirinkus konservatyvų gydymą, svarbu nuolat stebėti ligos eigą. Svarbiausia – neatidėlioti gydymo per ilgai, nes progresuojantis navikas gali sukelti negrįžtamą klausos ar pusiausvyros sutrikimą.

Kaip dar vadinama akustinė neuroma

Šis navikas dar žinomas kaip vestibulinė švanoma, akustinis neurinoma arba klausos nervo auglys.