Menopauzė didina riebaus kepenų suriebėjimo riziką: priežastis gali būti hormonų pokyčiai

0
11

Su amžiumi moters organizme vyksta daug svarbių pokyčių. Kūno riebalai dažniau kaupiasi pilvo srityje, sulėtėja kalorijų deginimas, mažėja fizinis aktyvumas. Dalį šių pokyčių lemia natūralus senėjimas, tačiau didelę įtaką turi ir hormonų pokyčiai pereinant į menopauzę.

Menopauzė ir rizika kepenims

Pereinamuoju į menopauzę laikotarpiu moters kūne vykstantys pokyčiai gali padidinti nutukimo ir cukrinio diabeto riziką. Gydytojai vis labiau atkreipia dėmesį ir į kitą pavojų – kepenų ligas, kurių dažniausia yra su medžiagų apykaitos sutrikimais susijusi kepenų suriebėjimo liga (MASLD).

Pastaraisiais metais tapo žinoma, kad pagrindinė MASLD priežastis – metabolinis sindromas. Tačiau mokslininkams kyla klausimas, ar patys menopauzės metu vykstantys hormoniniai pokyčiai gali lemti šios ligos vystymąsi, nepriklausomai nuo kitų veiksnių.

Kodėl rizika išauga po menopauzės?

Po 50 metų moterys dažniau nei to paties amžiaus vyrai suserga MASLD sunkesne forma – MASH (kepenų uždegimas ir suriebėjimas). Pastaruoju metu ši liga tampa vis dažnesne kepenų transplantacijos priežastimi tarp vyresnio amžiaus moterų.

Nors ryšys tarp menopauzės ir kepenų sveikatos vis dar tiriamas, daugelis tyrimų rodo, kad sumažėjęs estrogeno kiekis gali turėti įtakos kepenų riebalų kaupimuisi ir uždegimui. Dėl hormonų balansų pakitimų riebalai pradeda intensyviau kauptis pilvo srityje, didėja atsparumas insulinui, uždegiminiai procesai. Visa tai skatina nepageidaujamus pokyčius kepenyse.

Menopauzė ar tiesiog senėjimas?

Dėl hormonų svyravimų sunku atskirti, kokią dalį metabolinių ligų lemia būtent menopauzė, o kiek – natūralus amžiaus pokytis ar gyvenimo būdas. Dalis tyrimų su gyvūnais ir mažomis moterų grupėmis parodė, kad net ir toms, kurios nėra nutukusios, po menopauzės kepenų suriebėjimo ir audinių fibrozės rizika padidėja du kartus. Panašios tendencijos pastebėtos ir tarp moterų, kurioms menopauzė buvo paspartinta chirurginiu būdu (pašalinus kiaušides).

Moksliniai tyrimai – dar tik pradžioje

Nors šie duomenys įdomūs, dauguma tyrimų vis dar nedidelės apimties ir nėra galutiniai. Tačiau jau dabar aišku, kad estrogenas gali veikti kaip kepenis saugantis sluoksnis. Jam sumažėjus, kepenų audiniai tampa jautresni ne tik riebalų kaupimuisi, bet ir uždegimui bei randėjimui. Tyrinėtojai taip pat atkreipia dėmesį, kad hormono testosterono pokyčiai gali turėti įtakos kepenų sveikatai.

Hormonų terapija – ar gali padėti?

Tyrėjai pradeda ieškoti, kaip sušvelninti neigiamą menopauzės poveikį kepenims. Pastebėta, kad kai kurios moterys, naudodamos pakaitinę hormonų terapiją, po menopauzės turėjo mažiau kepenų pažeidimų. Vis dėlto duomenys dar nėra vienareikšmiški ir skirtinguose tyrimuose gaunami nevienodi rezultatai.

Hormonų preparatai gali būti vartojami tabletėmis arba per odą – pleistrais, geliu ar žiedu. Yra požymių, kad priemonės, skiriamos tiesiogiai per odą ir apeinančios kepenis, gali būti mažiau kenksmingos šiam organui. Mokslininkai atliko mažą tyrimą, kurio metu moterims, vartojusioms hormonų tabletes, kepenų suriebėjimo dažnis padidėjo, o pasirinkusioms transderminį (per odą) būdą – sumažėjo.

Kas laukia ateityje?

Tarptautinės tyrimų komandos pradeda didelio masto klinikinius stebėjimus – ketinama aiškintis, kaip ilgai ir kokia dozė hormonų terapijos galėtų padėti saugoti kepenis nuo pažeidimų per menopauzę. Mokslininkai taip pat domisi, ar hormonų terapija galėtų būti veiksminga tiek ligos prevencijai, tiek gydymui.

Kaip anksti pasirūpinti kepenų sveikata?

Kiekvienai moteriai, pradėjus pastebėti pirmuosius perimenopauzės požymius, verta pasitarti su gydytoju ir periodiškai sekti medžiagų apykaitos rodiklius bei kepenų fermentų kiekį. Tokie tyrimai padeda laiku pastebėti pokyčius ir greičiau reaguoti, jei rizika didėja.

Nors šiuo metu dažnai tenka pačiai domėtis ir priminti gydytojui apie kepenų ar metabolinių sutrikimų profilaktiką menopauzės metu, to svarba neginčijama. Moteris neretai praleidžia trečdalį gyvenimo būdama po menopauzės, todėl kepenų ir medžiagų apykaitos sveikata tampa itin aktuali.

Kas labiausiai padeda kepenims?

  • Subalansuota mityba, pagrįsta Viduržemio jūros dieta (daug daržovių, neskaldytų grūdų, žuvies ir alyvuogių aliejaus), mažai raudonos mėsos bei cukraus.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas, ypač jėgos pratimai – jie padeda išlaikyti raumenų masę ir gerina medžiagų apykaitą.
  • Vengimas rūkymo, perteklinio alkoholio vartojimo, perdirbto maisto.
  • Nuolatinis sveikatos rodiklių sekimas ir bendradarbiavimas su gydytoju.

Nors vaistai ir gydytojų pagalba svarbūs, kiekviena moteris didžiausią įtaką savo sveikatai gali turėti pati, priimdama kasdienius palankius sprendimus dėl gyvensenos.

Iš to, kas žinoma dabar, menopauzės metu moterims suriebėjusios kepenų ir uždegiminės kepenų ligos rizika išauga, ypač lyginant su vyrais. Svarbu tęsti tyrimus, kad išsamiai paaiškėtų, kaip menopauzė veikia kepenis, ir kada verta apsvarstyti galimas prevencijos ar gydymo priemones.

Komentarų sekcija išjungta.