Kodėl nemiga tampa naująja epidemija? Miego sutrikimų priežastys, kurias vis dar ignoruojame

Vis daugiau žmonių skundžiasi: „Miegu, bet nepailsiu.” Arba dar blogiau – „visai negaliu užmigti.” Nemiga, anksčiau laikyta paviene problema, šiandien jau prilyginama visuomenės sveikatos krizei. Kas slypi už šios tyliai plintančios epidemijos? Kodėl net pavargęs protas negali atsijungti?

Miego mechanika: kaip iš tikrųjų veikia mūsų „miego jungiklis”

Smegenų biologinis laikrodis

Miegą reguliuoja dvi svarbios sistemos: cirkadinis ritmas ir miego spaudimas. Cirkadinis ritmas yra tarsi vidinis laikrodis, nulemiantis, kada mūsų kūnas pasirengęs miegoti, o kada – pabusti. Šį ritmą stipriai veikia šviesa, ypač mėlynoji – tokia, kokią skleidžia ekranai.

Miego spaudimas, kita vertus, kaupiasi nuo pabudimo momento. Kuo ilgiau būname budrūs, tuo stipresnis jis tampa. Tačiau šis procesas gali būti sutrikdytas, jei dienos metu vartojame daug kofeino ar patiriame nuolatinį stresą.

Melatoninas – miego hormonų karalius

Kai temsta, organizmas pradeda gaminti melatoniną – hormoną, kuris ruošia kūną miegui. Tačiau dirbtinė šviesa, ypač vakare, šį procesą stabdo. Tyrimai rodo, kad net silpnas telefonų ar televizorių apšvietimas gali sumažinti melatonino gamybą iki 50 %.

Todėl, net jei jaučiate nuovargį, jūsų kūnas gali būti biochemiškai „nepasiruošęs” miegui.

Nemigos šaknys: giliau nei stresas

1. Technologijos – mūsų naujieji priešai

Telefonai, planšetiniai kompiuteriai, televizoriai – neatsiejama kasdienybės dalis. Tačiau jie ne tik stimuliuoja protą prieš miegą, bet ir trikdo natūralius miego hormonų ciklus. Vien tik naršymas socialiniuose tinkluose prieš užmiegant gali padidinti nemigos riziką net 30 %.

Be to, ekranų naudojimas skatina dopamino gamybą – tai „budrumo” hormonas, kuris trukdo nusiraminti ir užmigti.

2. Emocinis perdegimas ir nerimas

Nakties tyla dažnai sustiprina tai, ką dieną ignoruojame. Nerimas dėl darbo, santykių ar ateities gali pasirodyti intensyvesnis vos galva paliečia pagalvę. Tai paaiškinama tuo, kad smegenys nebeturi kitų dirgiklių ir ima „perdirbti” neišspręstas problemas.

Be to, emocinis perdegimas, dažnai lydimas cinizmo, nuovargio ir motyvacijos trūkumo, taip pat koreliuoja su miego sutrikimais. Kūnas nori ilsėtis, bet protas neleidžia.

3. Netinkami vakaro ritualai

Daug žmonių į miegą žiūri kaip į paskutinę dienos „užduotį”. Tačiau protui ir kūnui reikia laiko pereiti iš aktyvios dienos būsenos į poilsio režimą. Be struktūros ir tinkamo pasiruošimo, šis perėjimas tampa chaotiškas.

Pavyzdžiui, užkandžiavimas vėlai vakare, intensyvus sportas prieš pat miegą, alkoholio vartojimas ar informacijos perteklius iš socialinių tinklų – visa tai trikdo organizmo pasirengimą miegui.

Kada nemiga tampa pavojinga?

Lėtinės nemigos pasekmės

Jei miego sutrikimai trunka ilgiau nei tris savaites, tai laikoma lėtine nemiga. Ji siejama su daugybe sveikatos problemų:

• Padidėjusia širdies ligų ir insulto rizika;
• Sumažėjusia imuninės sistemos veikla;
• Didesne nutukimo ir 2 tipo diabeto tikimybe;
• Depresijos ir nerimo paūmėjimu;
• Kognityvinių funkcijų silpnėjimu – sunkumais susikaupti, atminties prastėjimu.

Miegas ir ilgaamžiškumas

Naujausi ilgaamžiškumo tyrimai rodo, kad miego kokybė yra vienas svarbiausių faktorių, nulemiančių gyvenimo trukmę. Ne valandų skaičius, bet jų kokybiškumas – gilaus, be dažnų pabudimų, atstatomojo miego kiekis – lemia, kaip gerai atsistato mūsų smegenys, raumenys, hormonų sistema.