Kodėl jūsų virškinimas stringa, nors maitinatės sveikai? 5 paslėptos priežastys

Daug žmonių mano, kad virškinimo sutrikimai – tai ženklas, jog valgote per riebiai, per greitai ar per daug. Tačiau ką daryti, jei laikotės visų mitybos taisyklių, o pilvo pūtimas, sunkumas ar net spazmai vis tiek nepaleidžia? Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad virškinimo sveikata priklauso ne tik nuo to, ką dedame į lėkštę – svarbios ir emocijos, gyvenimo būdas bei organizmo mikroaplinka.

Virškinimo sistema – antrieji smegenys

Žarnynas ir smegenų ryšys

Žarnynas dažnai vadinamas „antrąja smegenų sistema“. Jis turi savo neuronų tinklą – enterinę nervų sistemą, kuri tiesiogiai bendrauja su smegenimis per klajoklį nervą. Šis ryšys toks stiprus, kad stresas ar nerimas gali akimirksniu paveikti virškinimą: sulėtinti judrumą, sukelti spazmus ar net pakeisti rūgštingumo lygį.

Tai paaiškina, kodėl net ir laikantis sveikos mitybos, bet nuolat patiriant stresą, gali išsivystyti tokie sutrikimai kaip dirgliosios žarnos sindromas (DŽS), refliuksas ar vidurių užkietėjimas.

Emocijos lėkštėje

Tyrimai rodo, kad emocinė būsena valgymo metu tiesiogiai veikia virškinimo fermentų sekreciją ir peristaltiką. Jei valgote skubėdami, pykdami ar nerimaudami, organizmas gali nesigaminti pakankamai seilių, skrandžio rūgšties ar tulžies. Dėl to net „tobulas“ maistas gali būti nesuvirškintas tinkamai ir sukelti diskomfortą.

5 dažnai nepastebimos virškinimo sutrikimų priežastys

1. Lėtinis stresas

Nuolatinis kortizolio – streso hormono – padidėjimas slopina virškinimo veiklą. Tai evoliuciškai paaiškinama: kūnas stresinėje situacijoje išjungia „antraeiles“ funkcijas, tokias kaip maisto virškinimas, kad galėtų susikoncentruoti į išgyvenimą. Tačiau ši sistema, sukurta trumpalaikiams stresams, šiuolaikiniame gyvenime veikia beveik nuolat.

Rezultatas – vangus skrandžio rūgštingumas, sumažėję fermentai, blogai įsisavinamos maistinės medžiagos.

2. Mikrofloros disbalansas

Žarnyno mikrobioma – trilijonų bakterijų, virusų ir grybelių bendruomenė – yra esminis virškinimo veiksnys. Net sveikai valgant, jei mikroflora pažeista (dėl antibiotikų, alkoholio, perdirbto maisto ar streso), organizmas gali nesugebėti efektyviai skaidyti ir įsisavinti maisto.

Be to, blogųjų bakterijų perteklius sukelia dujų kaupimąsi, vidurių pūtimą, net nuotaikos svyravimus – mikrobioma tiesiogiai veikia serotonino gamybą.

3. Skrandžio rūgšties trūkumas

Daugelis žmonių mano, kad deginimas krūtinėje – tai per didelis rūgštingumas. Tačiau realybėje dažnai problema yra… jos trūkumas. Kai skrandžio rūgšties per mažai, maistas lieka skrandyje per ilgai, ima rūgti ir išprovokuoja refliuksą. Tai ypač dažna tarp vyresnio amžiaus žmonių, vartojančių antacidinius vaistus ar protonų siurblio inhibitorius.

4. Paslėpti maisto netoleravimai

Kartais net sveiki produktai, tokie kaip glitimo turintys grūdai, pieno produktai ar ankštiniai, gali išprovokuoti virškinimo sutrikimus. Tai nereiškia alergijos, bet subtilų netoleravimą, kurio poveikis dažnai pastebimas tik po valandų ar net dienų. Dažniausi simptomai – pilvo pūtimas, galvos skausmai, nuovargis po valgymo.

Maisto netoleravimus galima nustatyti naudojant eliminacinę dietą arba specialius laboratorinius tyrimus, tačiau svarbu tai daryti prižiūrint specialistui.

5. Nejudrumas ir laikysena

Fizinis aktyvumas skatina žarnyno peristaltiką – judesius, reikalingus maistui stumti virškinimo traktu. Sėdimas gyvenimo būdas lėtina šį procesą, o netaisyklinga laikysena spaudžia pilvo ertmę, sutrikdydama skrandžio ir žarnyno darbą.

Net trumpi pasivaikščiojimai po valgio gali reikšmingai pagerinti virškinimą ir sumažinti diskomfortą.

Ar sveika mityba – viskas?

Sveika mityba yra tik viena dėlionės dalis. Jei nesprendžiame emocinio streso, mikrobiomos pusiausvyros ar miego kokybės klausimų, net geriausi produktai negali atnešti norimo poveikio. Organizmas yra holistinė sistema, kurioje viskas susiję: protas, mityba, judėjimas, emocijos.