Kaip ilgalaikis sėdėjimas tyliai kenkia jūsų kūnui: sėdimo gyvenimo būdo pavojai

Šiuolaikinė visuomenė neatsiejama nuo sėdėjimo – darbe, automobilyje, namuose prie televizoriaus ar kompiuterio. Vidutinis žmogus per dieną sėdi net 10 valandų. Atrodytų, jog tai nekaltas, patogus gyvenimo būdas, tačiau mokslas kalba kitaip – ilgas sėdėjimas veikia ne tik laikyseną ar sąnarius, bet ir širdį, smegenis, medžiagų apykaitą bei gyvenimo trukmę.

Ką reiškia „sėdimo gyvenimo būdo liga”?

Naujoji epidemija

Ilgalaikis sėdėjimas jau vadinamas naująja visuomenės epidemija. Net jei sportuojate kelis kartus per savaitę, bet didžiąją dienos dalį praleidžiate sėdėdami, vis tiek patenkate į rizikos grupę. Tyrimai rodo, kad sėdėjimas daugiau nei 6 valandas per dieną siejamas su padidėjusia širdies ligų, diabeto, depresijos ir ankstyvos mirties rizika.

Ši būsena netgi gavo savo pavadinimą – sėdimo gyvenimo būdo liga (angl. „sitting disease”).

Kaip sėdėjimas veikia kūną?

1. Širdis ir kraujotaka

Sėdint sumažėja kraujotakos intensyvumas, ypač apatinėse galūnėse. Lėtėja venų kraujo grįžimas į širdį, didėja spaudimas venose, o tai gali sukelti veninę stazę, apatinių galūnių tinimą ir net trombozes.

Be to, mažėja „gerojo” cholesterolio (HDL) kiekis ir didėja trigliceridų lygis – tai ženklai, kad sėdėjimas tiesiogiai kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai.

2. Stuburo ir laikysenos problemos

Sėdėjimas, ypač netaisyklingas, sukelia pernelyg didelį spaudimą stuburui, išprovokuoja kaklo ir juosmens skausmus, stuburo diskų susidėvėjimą, laikysenos iškrypimus. Dažnas simptomas – „technologijų kaklas”, kai galva ilgai laikoma palinkus į priekį dėl ekranų.

Laikui bėgant silpnėja nugaros, pilvo raumenys, kurie turėtų palaikyti stuburą – sėdėjimas paverčia raumenis pasyviais.

3. Medžiagų apykaitos sutrikimai

Vos po 30 min. sėdėjimo sulėtėja insulino jautrumas. Ilgalaikis sėdėjimas siejamas su 2 tipo diabetu, nutukimu, riebalų kaupimu pilvo srityje. Taip pat mažėja kalorijų sunaudojimas – organizmas degina iki 30 % mažiau energijos nei stovint.

Insulino neefektyvumas lemia cukraus kaupimąsi kraujyje, o tai – kelias į metabolinį sindromą.

4. Psichologinė sveikata

Judėjimo stoka tiesiogiai veikia nuotaiką. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų, serotonino, dopamino gamybą – medžiagų, atsakingų už gerą savijautą. Tuo tarpu sėdėjimas skatina apatiją, nuotaikų svyravimus, nerimą.

Tyrimai rodo, kad sėslūs žmonės dažniau jaučia vienatvę, dirglumą ir netgi turi padidintą depresijos riziką.

5. Ilgėja sveikatos atsigavimo laikas

Organizmas tampa vangus ne tik išoriškai. Lėtėja ląstelių regeneracija, hormonų pusiausvyra, imuninė veikla. Net ir smulkių traumų ar virusinių infekcijų gijimo laikas ilgesnis pasyviai gyvenantiems asmenims.

Ką galite padaryti jau šiandien?

Mikrojudėjimas – raktas į permainą

• Kas 30 min. atsistokite ir pajudėkite 2-5 min.

• Naudokite stovimus stalus arba derinkite sėdimą ir stovimą darbą.

• Pasivaikščiokite kalbėdami telefonu.

• Tempimo pratimai prie darbo stalo – paprasti, bet veiksmingi.

• Pakeiskite kelionę liftu į laiptus – kiekvienas žingsnis svarbus.

Pertraukos ne mažiau svarbios nei treniruotės

Svarbu ne tik sportuoti vakare ar ryte, bet ir „išskaidyti” sėdėjimą dienos metu. 60 minučių treniruotė nekompensuoja 8 valandų nejudėjimo. Tik reguliarios mikropertraukos padeda palaikyti aktyvų metabolizmą, kraujotaką ir neurologinę veiklą.